4,5 m ilgio ir 3 m pločio grindų mozaika buvo rasta didžiulėje
kapo kriptoje, kuri rugpjūtį buvo aptikta šiauriniame Amfipolio
mieste. Manoma, kad ji buvo sukurta IV amžiuje prieš mūsų erą.
Mozaikoje, sudėliotos iš baltų, juodų, mėlynų, raudonų,
geltonų ir pilkų akmenėlių, taip pat pavaizduotas vežimas,
vadeliojamas barzdoto vyro, ir graikų dievas Hermis, atsigręžęs į
tą vyrą.
Kitoje mozaikos dalyje, nuvalytoje tik šią savaitę, vaizduojama
vežime stovinti sielvartingo veido moteris, ištiesus vieną ranką.
Mozaikoje pavaizduota „jauna moteris palaidais raudonais plaukais,
dėvinti baltą suknią ir papuošalą su brangakmeniais ant savo
kairiojo riešo. Akivaizdu, kad tai Plutono įvykdytas Persefonės
pagrobimas“, sakoma ministerijos pranešime.
Senovės graikų mitai byloja, kad mirusiųjų pasaulio dievas
Hadas, romėnų vadintas Plutonu, pagrobė Persefonę, kad ji taptų
jo žmona. Dzeusas, įkalbėtas sielvartaujančios Persefonės motinos
Demetros, pasiuntė Hermį, kad šis ją sugrąžintų. Tačiau Hadas
pirmiausiai davė jai suvaldyti raudonų granato - gyvybę
simbolizuojančio vaisiaus - sėklų ir tokiu būdu užsitikrino, kad
Persefonė kasmet sugrįžtų į jo karalystę bei dalį metų
praleistų su juo.
Amfipolio kapavietės vyriausioji archeologė Katerina Peristeri
ketvirtadienį sakė per spaudos konferenciją, kad tos mozaikos tema
„aiškiai susijusi su mirtimi“.
„Tačiau šis scena pavaizduota tokioje mozaikoje, kuri yra
unikali Graikijoje“, - pridūrė Kultūros ministerijos generalinė
sekretorė Lina Mendoni.
Kol kas tebespėliojama, kas buvo palaidotas toje vietoje -
galbūt Aleksandro Didžiojo žmona tapusi Baktrijos karalaitė
Roksana, jo motina Olimpija arba kuris nors iš jo karvedžių.
„Kol kas per anksti sakyti, jog tai karališkasis kapas“, -
pažymėjo K.Peristeri.
Tą kapą sudaro trys kriptos, iš kurių ištyrinėtos tik dvi.
Trečiosios kriptos kasinėjimus archeologai pradės šeštadienį.
