Per 1919 metais lapkričio 21–22 dieną prie Radviliškio vykusį mūšį pasiekta pergalė yra viena žymiausių Lietuvos kariuomenės pergalių XX amžiuje.
Mūšio metinėms paminėti skirtas renginių ciklas šeštadienį prasidėjo Radviliškio kultūros centre surengtu seminaru „Radviliškio duoklė Lietuvai“, vėliau bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius savanorius, o kapinėse ant jų kapų padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.
Žiūrovai stebėjo mūšio rekonstrukciją
Pavakare prie istorinio Radviliškio vėjo malūno prieš 95 metus čia vykusias kautynes priminė jų rekonstrukcija, kurią padėjo įgyvendinti istorijos klubų nariai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos bei Baltarusijos.
Apie valandą truksią mūšio rekonstrukciją komentavo karo istorikas profesorius dr. Valdas Rakutis.
Po įspūdingo pasirodymo buvo duotas startas žygeivių eisenai.
Tų, kurie po įspūdingos mūšio rekonstrukcijos nepatraukė į žygį, laukė prie Radviliškio vėjo malūno surengtas šventinis koncertas.
Galėjo rinktis vieną iš trijų trasų
Jau ketvirtus metus rengiamame pėsčiųjų žygyje „Pergalių ir kovų keliais“ panoro dalyvauti apie keturi šimtai žygeivių.
Priklausomai nuo pasirinkto maršruto jiems per naktį teks įveikti 26, 50 arba 100 kilometrų.
Žygio maršrutas driekiasi ne tik Nepriklausomybės kovų ir karių žūties vietomis - kartu aplankomi ir 1949 metų Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio suvažiavimo bunkeris bei sodybos Minaičiuose ir Balandiškiuose.
Žygeiviams tenka tamsiu paros metu pakartoti 1919 metų Lietuvos karių savanorių per operaciją Radviliškis-Šiauliai pėsčiomis įveiktą 50 kilometrų distanciją. Radviliškyje startavę žygeiviai paryčiais pasieks Baisogalą. Septyniasdešimt procentų maršruto nusidriekė lauko ir miško keliukais, trisdešimt procentų – asfaltuotais keliais ir gatvėmis.
Jau antrus metus iš eilės ištvermingiems žygeiviams pasiūlyta 100 kilometrų trasa, o pradedantieji šiemet galės rinktis ir 26 kilometrų atkarpą.
Trumpąją distanciją pasirinkę žygeiviai finišą Minaičių kaime turėtų pasiekti vėlų šeštadienio vakarą, 50 kilometrų trasą įveikti nusprendę žygeiviai Baisogaloje finišuos ankstų sekmadienio rytą, o tie kurie nusprendė išbandyti save 100 kilometrų trasoje Baisogalą turėtų pasiekti apie vidurdienį.
Pailsėti galės tarpiniuose punktuose
Kaip ir per anksčiau vykusius žygius „Pergalių ir kovų keliais“ patraukę žygeiviai pailsėti tarpiniuose punktuose, kuriuose degs laužai ir bus vaišinama kava.
Per tris nuo 2011-ųjų surengtus žygius „Pergalių ir kovų keliais“ juose dalyvavo apie 2500 žygeivių – daugiausia kariškių, policininkų, pasieniečių, šaulių bei kitų jėgos struktūrų atstovų.
Šiuose žygiuose jau dalyvavo NATO Oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdę kariai iš Danijos, Čekijos, Belgijos bei savarankiškai čia atvykę kariai iš Ispanijos, Nyderlandų, Šveicarijos.
Vyriausiojo žygio dalyvio amžius – 74 metai, o jauniausio – vos keli mėnesiai. Šis mažylis visą maršrutą įveikė kartu su tėveliais keliaudamas vežimėlyje.
Kautynės truko dvi dienas
Kautynės su bermontininkais prie Radviliškio užvirė 1919 metais lapkričio 21-ąją ir truko dvi dienas. Lietuvių karius pasitiko Radviliškyje įsitvirtinę apie 800 bermontininkų.
Didžiausios kautynės įsiplieskė Radviliškyje prie senųjų provoslavų kapinių ir vėjo malūno, kuris kelis kartis ėjo tai į puolančiųjų tai į besiginančiųjų rankas.
Po beveik dvi paras trukusio lietuvių spaudimo bermontininkai neatlaikė ir pradėjo trauktis link Šiaulių.
Visišką bermontininkų visišką sutriuškinimą sustabdė Antantės komisija, kuri lietuviams griežtai nurodė grįžti į pirmines pozicijas.
Lietuviai lapkričio 23 dieną per beveik parą laiko išlaikytame Radviliškyje sukrovė daug karo grobio ir išgabeno Kauno link.
Manoma, kad kautynėse prie Radviliškio buvo panaudotas cheminis ginklas – sviediniai su garstyčių (iprito) dujomis. Apie cheminio ginklo panaudojimą rašė Nepriklausomybės kovų dalyvis, dviejų Vyčio kryžių kavalierius vrš. A.Šukys atsiminimų knygoje „Du mediniai ir trys geležiniai kryžiai“.
Lietuviai kovėsi geriau už kazokus
Manoma, kad mūšyje žuvo apie 300 bermontininkų (200 prie Radviliškio, likę – kitose vietose). Tikslūs Lietuvos kariuomenės nuostoliai nežinomi. Radviliškio rajone palaidota tik apie 30 Lietuvos karių.
Patys bermontininkai stebėjosi Lietuvos kariuomenės narsumu, teigė, jog lietuviai kovojo geriau už kazokus.
Prie Radviliškio kariavo žinomų žmonių artimieji: Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus dėdė Kauno bataliono vadas plk. ltn. E. Adamkavičius; profesoriaus Vytauto Landsbergio tėvas Nepriklausomybės kovų savanoris (artilerijos kapitonas) V.Landsbergis-Žemkalnis; lietuvių prozininko ir poeto Bernardo Brazdžionio pusbrolis Nepriklausomybės kovų savanoris Mykolas Brazdžionis.
