Daugelyje miestų V.Lenino skulptūros stovi centrinėse aikštėse, nors jei apie jį būtų žinoma visa tiesa, šie paminklai, ko gero, jau seniai būtų atsidūrę šiukšlyne.
Pasaulyje žinomas istorikas Anatolijus Latyševas visą gyvenimą gilinasi į V.Lenino biografiją. Kaip rašo „Izvestija“, neseniai jam pavyko gauti dokumentus iš slapto V.Lenino fondo ir uždarų KGB archyvų.
– Kaip pavyko patekti į slaptuosius fondus?
– Tai atsitiko po 1991 metų rugpjūčio įvykių, kai man išdavė specialų leidimą susipažinti su slaptais dokumentais apie V.Leniną. Valdžia tikėjosi perversmo priežastį atrasti praeityje.
Nuo ryto iki vakaro sėdėjau archyvuose, mano plaukai stojosi piestu. Juk aš visada tikėjau V.Leninu, bet jau po pirmųjų trisdešimties perskaitytų dokumentų buvau tiesiog sukrėstas.
– Kodėl?
– 1905 metais V.Leninas iš Šveicarijos ragino Sankt Peterburgo jaunimą, kad jie minioje įsimaišiusius policininkus aplietų sieros rūgštimi, iš namų viršutinių aukštų ant kareivių piltų verdantį vandenį, žalotų arklius vinimis, į gatves mėtytų rankines granata.
V.Leninas, kaip sovietų vyriausybės vadovas, išsiuntinėjo po šalį nurodymus. Į Žemutinį Naugardą atėjo tokio turinio raštas: „Vykdyti masinį terorą, sušaudyti ir išvežti šimtus prostitučių, girdančių kareivius, buvusius karininkus... Nė minutės nedelsti.“ O štai koks V.Lenino nurodymas buvo nusiųstas į Saratovą: „Sušaudyti sąmokslininkus ir svyruojančius, nieko neklausiant, be mažiausio idiotiško vilkinimo.“
– Esama žinių, kad V.Leninas apskritai nelabai mylėjo rusų liaudies?
– V.Lenino rusofobija mažai ištyrinėta, bet ji susijusi su jo vaikyste. Jo giminėje nebuvo nė lašo rusų kraujo. Motina buvo vokietė, turėjusi švedų ir žydų kraujo, tėvas – pusiau kalmukas, pusiau čiuvašas. V.Leninas buvo auklėjamas vokiško tvarkingumo ir drausmės dvasia.
Motina nuolat sakė: „rusiškoji oblomovščina, mokykis iš vokiečių“, „rusų kvailys“, „rusų idiotai“. Beje, savo laiškuose apie rusų liaudį V.Leninas kalbėjo tik ją žemindamas.
Kartą įgaliotajam sovietų atstovui Šveicarijoje vadas įsakė: „Rusų kvailiams išdalykite darbą: čionai siųsti iškarpas, o ne atsitiktinius numerius (kaip šie idiotai darė iki šiol).“
– Ar yra laiškų, kuriuose V.Leninas rašė apie rusų liaudies naikinimą?
– Tarp tų baisių V.Lenino dokumentų – kaip tik žiaurūs įsakymai dėl tėvynainių naikinimo. Pavyzdžiui: „Visiškai sudeginti Baku, užnugaryje imti įkaitus, statyti juos priešakyje puolančiųjų raudonarmiečių ir šaudyti į jų nugaras, raudonuosius banditus siųsti į rajonus, kur veikė žalieji, prisidengiant žaliaisiais (paskui kaltę jiems suversime) karti valdininkus, turtuolius, popus, buožes, dvarininkus.
Žudikams mokėti po 100 tūkst. rublių...“ Beje, pinigai už „slapta pakartą“ (pirmosios V.Lenino premijos) buvo vieninteliai premijų pinigai šalyje.
O į Kaukazą V.Leninas nuolat siuntė tokio turinio telegramas: „Išpjausime visus.“ Prisimenate, kaip Levas Trockis ir Jakovas Sverdlovas naikino rusų kazokus? V.Leninas tada pasiliko nuošalyje. Dabar rasta oficiali vado telegrama Michailui Frunzei dėl „visiško kazokų išnaikinimo“. O garsusis Felikso Dzierżyńskio laiškas vadui, nusiųstas 1919 metų gruodį, apie nelaisvėje laikomus kone milijoną kazokų? V.Leninas tuomet užrašė tokią rezoliuciją: „Sušaudyti visus iki vieno.“
– V.Leninas galėjo šitaip lengva ranka duoti įsakymus sušaudyti žmones?
– Štai kokius V.Lenino oficialius raštus man pavyko aptikti: „Siūlau atlikti tyrimą ir kaltus dėl veltėdystės sušaudyti.“ „Ch.Rakovskis reikalauja povandeninio laivo.
Reikia duoti du, paskyrus atsakingą asmenį, jūrininką, pavesti jam, ir pasakyti: sušaudysime, jei nepristatysi greitai.“ „Melničanskiui pasiųskite telegramą (su mano parašu): gėda buvo abejoti ir nesušaudyti už tai, kad neatvyko.“
O štai vienas V.Lenino laiškų J.Stalinui: „Pagrasinkite, kad sušaudysite tą apsileidėlį, kuris vadovaudamas ryšiams, nemoka duoti Jums gero stiprintuvo ir nepajėgia visiškai sutaisyti telefono ryšio.“
V.Leninas reikalavo sušaudyti už „nerūpestingumą" ir „delsimą" . Pavyzdžiui, 1918 metų rugpjūčio 11-ąją V.Leninas nusiuntė bolševikams į Penzą nurodymą: „Pakarti (būtinai pakarti, kad liaudis matytų) nemažiau kaip 100 pasiturinčių valstiečių.
Bausmei įvykdyti parinkti kietesnius žmones kietesnius.“ 1917 metų pabaigoje, kai V.Leninas pradėjo vadovauti vyriausybei, jis pasiūlė sušaudyti kas dešimtą veltėdį. Ir tai – masinio nedarbo laikotarpiu!
– V.Lenino požiūris į stačiatikių tikėjimą taip pat buvo neigiamas?
– Vadas nekentė ir siaubė tik Rusų stačiatikių bažnyčią. Štai Šv.Nikolajaus Stebukladario dieną, kai nebuvo galima dirbti, V.Leninas 1919 metų gruodžio 25-ąją išleido įsakymą: „Taikstytis su „Nikola“ kvaila, reikia pakelti ant kojų visus ČK, kad būtų sušaudyti neatvykę į darbą dėl „Nikolos“.“ (tie, kurie neatėjo į šeštadienio talką krauti malkų į vagonus Šv.Nikolajaus Stebukladario dieną – gruodžio 19-ąją).
Tuo pat metu V.Lenino požiūris į katalikybę, budizmą, judaizmą, musulmonų tikėjimą ir net sektantus, buvo labai lojalus. 1918 metų pradžioje jis ketino uždrausti stačiatikybę, ją pakeitus katalikybe.
– Kokiais būdais jis kovojo prieš stačiatikių tikėjimą?
– Pavyzdžiui, V.Lenino 1922 metų kovo 19-osios laiške Viačeslavui Molotovui, skirtame politinio biuro nariams, vadas primygtinai reikalavo, kad masiniu badu šalyje būtų pasinaudota stačiatikių bažnyčioms siaubti, tuo metu sušaudyti kuo daugiau šventikų.
Mažai kas žino apie V.Lenino 1919 m. gegužės 1-osios dokumentą Nr.13666/2, adresuotą F.Dzierżyńskiui. Štai jo turinys: „...būtina kaip galima greičiau padaryti galą popams ir religijai.
Popus reikia suimti kaip kontrrevoliucionierius ir sabotuotojus, šaudyti visur be jokio gailesčio. Ir kaip galima daugiau. Cerkves būtina uždaryti. Cerkves užantspauduoti ir paversti sandėliais.“
– Ar pasitvirtina, kad V.Leninas turėjo psichikos sutrikimų?
– Jo elgesys buvo daugiau nei keistas. Pavyzdžiui, V.Leninas dažnai kentėjo nuo depresijos, kuri galėjo trukti savaičių savaites. Jis galėjo mėnesį nieko neveikti, o paskui tapdavo labai veiklus.
Apie šį periodą Nadežda Krupskaja rašė: „Volodia pašėlo...“ Be to, jis visiškai neturėjo humoro jausmo.
– V.Lenino bendravimo stilius buvo gana šiurkštus...
– Filosofas Nikolajus Berdiajevas jį pavadino nešvankios kalbos genijumi. Štai keletas eilučių iš 1922 metų vasario 4-osios V.Lenino laiško J.Stalinui ir Levui Kamenevui: „Visada spėsime šūdą paimti ekspertu.“
„Negalima tempti pašlemėkų ir niekšų, nenorinčių pateikti ataskaitų...“ „Įpratinkite šiuos šūdžius rimtai atsakyti.“ Rosa Luxsembourg (Vokietijos ir Lenkijos kairiojo sparno politinė veikėja, marksizmo teoretikė. – Red.) straipsnių paraštėse parašė pastebėjimus: „idiotė“, „kvailė“.
– Kalbama, kad J.Stalinas rengė grandiozines išgertuves Kremliuje, kai dar V.Leninas buvo gyvas?
– Ir ne kartą. Dėl to V.Leninas dažnai jį išsikviesdavo ir išbardavo. Bet dažniausiai kliūdavo Sergo Ordžonikidzei. Jam V.Leninas rašė raštelius: „Su kuo šiandien gėrėte ir linksminotės? Iš kur susiradote bobų? Jūsų elgesys man nepatinka. Juolab kad dėl jūsų visą laiką skundžiasi L.Trockis.“
S.Ordžonikidzė buvo lėbautojas, ir dar koks! J.Stalinas buvo abejingesnis moterims. V.Leninas barė J.Staliną, kad jis daug geria, o jis atsakydavo: „Aš gi gruzinas ir be vyno negaliu!“
– Beje, V.Leninas dažnai lankydavosi pobūviuose?
– Vaidybiniuose filmuose dažnai rodoma, kaip vadas geria morkų arbatą be cukraus, užsikąsdamas gabalėliu juodos duonos.
Bet neseniai aptikti dokumentai, bylojantys apie gausius ir prabangius vado pokylius, apie tai, koks didžiulis juodųjų ir raudonųjų ikrų, išskirtinės žuvies kiekis ir kiti skanėstai buvo nuolat tiekiami Kremliaus nomenklatūrai per visus V.Lenino vadovavimo metus. Jo nurodymu Zubalovo gyvenvietėje statė prabangias asmenines vilas, o tuo metu šalyje siautė badas!
– O ar jis mėgo išgerti?
– Iki revoliucijos vadas gėrė daug, emigracijos metais be alaus nesėsdavo prie stalo. 1921-aisiais metė dėl ligos. Nuo to laiko prie alkoholinių gėrimų vadas neprisiliesdavo.
– Sovietiniuose vadovėliuose rašoma, kad V.Leninas mylėjo gyvūnus, ar tikrai?
- Vargu. N.Krupskaja savo užrašuose rašė: „Buvo girdėti ausį veriantis šuns kauksmas. Tai Volodia, grįždamas į namus, visuomet erzina kaimynų šunį...“
– Galbūt radote naujų faktų apie V.Lenino ir N.Krupskajos santykius?
– V.Leninas nemylėjo N.Krupskajos, bet vertino ją kaip nepakeičiamą bendražygį. Kai V.Leninas susirgo, jis uždraudė jai su juo matytis. N.Krupskaja gulėjo ant grindų ir isteriškai raudojo. Šie faktai aprašyti V.Lenino seserų prisiminimuose.
Daugelis V.Lenino biografų tvirtina, jog N.Krupskaja ištekėjo už vado būdama nekalta mergina. Tai netiesa. Iki santuokos su V.Leninu ji jau buvo ištekėjusi.
– Dabar tikriausiai neliko nieko nežinomo apie V.Leniną?
– Yra daug neištirtų slaptų dokumentų, nes rusų archyvarai iki šiol slepia kai kuriuos duomenis. Štai 2000 metais pasirodė rinkinys „V.Leninas. Nežinomi dokumentai“, bet kai kuriuose šių dokumentų kai kas buvo praleista.
Iki pasirodant šiam rinkiniui, mūsų archyvai užsieniui pardavinėjo falsifikuotus dokumentus.
Vienas amerikiečių sovietologas papasakojo, jog iš rusų archyvų vadovybės įsigijęs V.Lenino darbus savo knygai, paskui leidėjams sumokėjo 4 tūkstančių dolerių baudą, nes rusų archyvarai iš vado dokumentų pašalino kai kurias eilutes.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2014 metų spalio 8 dieną.
