Danės upės žiotyse XII a. viduryje Livonijos ordino riterių pastatytos Mėmelburgo pilies teritorijoje pluša Klaipėdos universiteto archeologai.
Jų tikslas – iki žiemos šalnų ištirti apie 1000 kvadratinių metrų plotą. Pirmojoje perkasoje aptikti radiniai nudžiugino ir net suglumino tyrėjus.
Staigmenų – ne viena
Rytinėje piliavietės dalyje atkastos senojo gynybos griovio liekanos. Čia aptikta žalvarinių apyrankių, antkaklių, žiedų, monetų, gintaro karolių, spynų, arbaletų strėlgalių, ietigalių, durtuvų, gyvulių kaulų, žaislų liekanų.
Tarp radinių – daugiau nei šimtas žvejybos kabliukų, beveik niekuo nesiskiriančių nuo dabartinių, tik didesnių.
Metalo ieškikliais perkasos sluoksnius šukuojančius archeologus bene labiausiai nustebino čia atrastas itin gausus kuršių kultūros paveldas – senovės baltų ornamentika puoštos segės, apyrankių ruošiniai.
Ypač įdomus iš gyvulio dubens kaulo pagamintas diskas – jame išraižyti keisti, į skandinavų runas panašūs ženklai. Šio archajiško daikto paskirtis neaiški.
Perkasoje aptikti XIV–XVI a. sidabriniai Kryžiuočių ir Livonijos ordinų pinigai – įrodymas, kad Mėmelburgo priešpilyje tais laikais telkėsi amatininkai, klestėjo prekyba.
Turtingesni miestiečiai į gynybos griovį išmesdavo ir brangesnių metalinių daiktų – svarmenų, skrynių su apkaustais, durų spynų, žirklių, peiliukų, indų, medžio dirbinių su kniedėmis.
Kojų kaulai pripildyti švino
Senųjų miestiečių į griovį išmesti gyvūnų kaulai dar neištirti. Archeologai mano, kad tarp jų gali būti ir egzotiškų, seniai išnykusių žvėrių liekanų.
Iškasti švino pripildytų kiaulių kojų kaulai – dar viena mįslė istorikams. Jie primena viduramžiais paplitusio kėglius primenančio žaidimo atributus.
Kai kurie radiniai išskirtiniai, skatinantys istorikus kitaip pažvelgti į ankstyvuosius viduramžius, kryžiuočių ir baltų genčių santykius, jų buitį.
Pirmosios dar 1252 metais Danės žiotyse statytos medinės pilies liekanos dar neaptiktos, bet archeologai nujaučia, kur jos gali dunksoti.
Priešpilio mūrai liks po žeme
„Kuršių pilys pajūryje kryžiuočių supleškintos dar XIII a. viduryje. Pavergti senbuviai vėliau nurimo – kurdamiesi arčiau Mėmelburgo tvirtovės vertėsi amatais, prekiavo, krikštyti genčių vadai tikriausiai tarnavo kolonistams. Priešpilio radiniai atspindi glaudžius dviejų kultūrų santykius“, – teigė archeologų grupei vadovaujantis klaipėdietis istorikas Gintautas Zabiela.
Mėmelburgo piliavietės tyrinėjimai – vieni didžiausių Lietuvoje. G.Zabiela juos lygina su Vilniaus Žemutinės pilies ir Kernavės kasinėjimais.
Pasak jo, visai kryžiuočių pilies teritorijai ir jos liekanoms ištirti prireiktų kelių dešimtmečių, didžiulių lėšų ir archeologų armijos.
Nuodugniai ištirtas griovys su priešpilio mūrų fragmentais, mediniais tvirtinimo poliais vėl bus užverstas žemėmis.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejui daugybę radinių jau perdavęs G.Zabiela tikisi, kad kita perkasa bus dar derlingesnė: „Gal ten rasime kryžiuočių komtūro kapą?“
Iškils muziejaus pastatas
Riterių ir miestiečių palaikų priešpilyje kol kas nerasta.
Archeologų ištirtoje teritorijoje bus sukalti poliai pamatams, ant kurių iškils Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų centro pastatas su ekspozicijų salėmis.
Bus restauruotas ir šalia esantis Antrojo pasaulinio karo laikų sandėlis.
Klaipėdos piliavietėje išvien su archeologais plušančios įmonės „Pamario restauratorius“ specialistai atkurs ir nugriautą rytinę kurtiną – Mėmelburgo tvirtovę juosusį pylimą.
