Medinis irklas, Luokesų ežero (Molėtų r.) dugne pragulėjęs tūkstančius metų, šią savaitę buvo iškeltas iš dumblėto dugno. Dar po savaitės jį restauruoti imsis Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojai.
Kol šį daugiau kaip metro ilgio radinį išvys visi norintys, turės praeiti mažiausiai treji metai. Maždaug tiek trunka medinių įrankių konservavimas.
Tai ne vienintelis įdomus radinys, rastas šioje vietoje. Po vandeniu plytintį kultūrinį sluoksnį mokslininkai tyrinėja jau daugiau kaip dešimtmetį. Per šį laiką archeologai aptiko gerai išsilaikiusias medines gyvenvietės konstrukcijas, židinių liekanas, brūkšniuotosios keramikos fragmentus, titnago dirbinių ir akmeninio kirvio dalis.
Po vandeniu praleidžia šimtus valandų
Tyrinėdami Luokesų ežero polinę gyvenvietę archeologai dirba kitaip nei jų kolegos sausumoje. Smėlį ir gaivų orą čia pakeičia šaltas vanduo ir dumblas. Šiemet mokslininkų ekspedicijoje dirbo penkių narų komanda.
Ežere įrengta plūduriuojanti platforma mokslininkams atstoja darbo stalą. Čia pastatytas kompresorius su ilgu vamzdžiu. Juo po centimetrą ežero dugną tyrinėjantis naras nupučia nereikalingą dumblą.
Dugną tyrinėjantys narai keičiasi kas porą valandų. Dažniausiai dirba, kol baigiasi deguonis. Taip archeologų komanda pasikeisdama per dieną po vandeniu praleidžia maždaug dešimt valandų. Per visą ekspediciją – šimtus.
Išskirtinė gyvenvietė Europoje
2000 metais Lietuvos archeologų pajėgos, kruopščiai ištyrinėjusios Luokesų ežero dugną, aptiko dviejų prieš 2500 metų ant vandens statytų gyvenviečių liekanas.
Šių gyvenviečių kompleksas priskirtas prie išskirtinių Europos archeologinių paminklų. Lietuvos archeologų atradimais Luokesų ežere susidomėjo didžiausi Europos universitetai, tyrinėjantys ant polių ežeruose statytas gyvenvietes.
Ant Luokesų ežero vandens žmonės gyveno maždaug 20 metų. Dviejų gyvenviečių liekanos surastos ežero seklumose, vos poros metrų gylyje.
Nežino, kodėl gyveno ant vandens
Šioje vietoje galėjo gyventi apie 40–50 žmonių. Archeologai nesutaria, kodėl žmonės kūrėsi ant Luokesų ežero. Jie kelia įvairias versijas. Viena jų – gyvenimas ant vandens turi nemažai privalumų. Tokia gyvenvietė apsaugojo gyventojus ir jų turtą nuo priešų ir laukinių gyvūnų.
Ant vandens žmonės apsigyveno tuo metu, kai Luokesų ežero lygis buvo pakilęs. Ilgainiui ežeras slūgo, tad atsirado kitokio tipo gyvenvietė. Ežero viduryje buvo sukurta dirbtinė sala. Vandens lygiui kylant žmonių gyvenimas vėl persikėlė į namus ant polių. Ant platformos esančiuose tvartuose buvo laikomi gyvuliai. Štai šiemet archeologai aptiko dumble užsikonservavusias avies išmatas.
Tikisi atkurti kaimą ant vandens
Mokslininkai, padedami valstybės, ketina atkurti ir parodyti, kaip neįprastai kadaise gyveno žmonės. Kad lankytojai pasiektų gyvenvietę, nutolusią apie 70 metrų nuo kranto, tektų tiesti tiltą. Netoli gausiai lankomų vietų ir judraus kelio tyvuliuojantis ežeras galėtų ne tik tapti puikiu turizmo objektu.
Unikalus muziejus galėtų būti ir puikia ugdomąja priemone moksleiviams bei studentams. Šiuo metu panašiuose muziejuose lankytojams Lietuvoje rodomas vos 100–200 metų senumo lietuvių gyvenimas. Gyvenvietė turėtų iškilti kitoje vietoje, nei buvo įsikūrusi tikroji. Taip reikėtų elgtis, kad nebūtų sugadinti dar netyrinėti plotai.
