„Taika turi būti bendras tikslas, - sakė Belgijos karalius
Philippe'as, kreipdamasis į valstybių ir vyriausybių
vadovus, susirinkusius Lježo mieste. - Pirmasis pasaulinis karas
primena mums pamąstyti apie mūsų atsakomybę... suburti žmones“.
Lyderiai iš viso Senojo žemyno, pradedant Didžiąja Britanija
bei Airija ir baigiant Vokietija, Austrija, Bulgarija ir Malta,
dalyvavo atminimo ceremonijoje Kuento sąjungininkų karo memoriale,
kurį sudaro virš miesto iškilęs didžiulis bokštas, stovintis
šalia pilko akmens bažnyčios su dideliu kupolu.
Kreipdamasis į susirinkusiuosius, Prancūzijos prezidentas
Francois Hollande'as priminė apie Vokietijos
invaziją į neutralią Belgiją 1914 metų rugpjūčio pradžioje, po
kurios nedidelis konfliktas Balkanuose virto globaliu karu,
išvesdamas paraleles su šių dienų įvykiais.
„Kaip galime likti neutralūs šiandien, kai žmonės visai
greta Europos kovoja už savo teises?“ - sakė F.Hollande'as,
akivaizdžiai turėdamas galvoje krizę Ukrainoje.
„Kaip galim likti neutralūs, kai numušamas keleivinis
lėktuvas... kai vyksta konfliktai Irake, Sirijoje, Libane, Gazoje?“
- sakė Prancūzijos vadovas.
„Negalime likti neutralūs... Europa turi laikytis savo
įsipareigojimų Jungtinėms Tautoms“, - sakė jis, kreipdamasis į
auditoriją, kurioje buvo Britanijos princas Williamas ir jo žmona,
Kembridžo kunigaikštienė Catherine, taip pat maždaug 80
valstybių vadovai bei atstovai.
Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas savo
ruožtu sakė, kad Berlynas pradėjo karą vadovaudamasis tik
„karine logika“, ir jau iš karto tapo akivaizdu, kad „sutartys
tapo bevertės, o civilizacijos normos neteko įstatyminės galios“.
Princas Williamas savo kalboje priminė apie egzekuciją,
įvykdytą britų slaugei Edith Cavell, kuri prieš pat
savo mirtį 1915-aisiais pasakė: „Negaliu niekam jausti neapykantos
ar pykčio“.
„Reikėjo dar vieno siaubingo karo, kad suprastume jos
žodžiuose slypinčią tiesą, ir netgi šiandien mes toliau mokomės
tą pamoką“, - sakė jis.
„Įvykiai Ukrainoje liudija, kad nestabilumas toliau persekioja
mūsų žemyną“, - pridūrė Britanijos princas.
Lježas, svarbus akmens anglių ir plieno pramonės centras
Belgijos rytuose, tapo pirmąja kliūtimi vokiečių pajėgoms.
Jo trumpas, bet įnirtingas pasipriešinimas tebėra belgų
nacionalinio pasididžiavimo šaltinis – miesto gynėjams pavyko
pakankamai užlaikyti priešą, kad žlugtų Vokietijos planai greitai
iškovoti pergalę.
Griuvėsiais virtęs Lježas brangiai sumokėjo už savo
pasiaukojimą, tačiau Prancūzija šiam miestui suteikė prestižinį
Garbės Legiono ordiną.
Būtent Vokietijos invazija į Belgiją tapo oficialia
priežastimi įsitraukti į karą Britanijai, tapusia paskutine
grandimi tarpusavio gynybos sutarčių sistemoje, turėjusioje
išsaugoti taiką, tačiau galiausiai nugramzdinusioje Europą į
skerdynių sūkurį.
„Žiburiai gęsta visoje Europoje. Mes nebepamatysime jų
įžiebtų savo laikais“, – sielvartavo Britanijos užsienio
reikalų sekretorius seras Edwardas Grey, kai
Berlynas rugpjūčio 4-ąją atmetė Londono ultimatumą gerbti
Belgijos neutralumą.
Per tolesnius ketverius metus žuvo 10 mln. karių, 20 mln. buvo
sužeisti, taip pat žuvo milijonai civilių ir subyrėjo ištisos
imperijos.
Po renginių Lježe dėmesio centre pirmadienio vakarą atsidurs
Monso miestas prie sienos su Prancūzija, kur vyko žūtbūtinės
kautynės tarp vokiečių pajėgų ir pirmųjų į Europą pasiųstų
britų dalinių ariergardo, Londonui ir Paryžiui stengiantis
užkirsti kelią vokiečių prasiveržimui rugpjūčio pabaigoje.
Princas Williamas ir jo žmona Catherine kartu su jo broliu princu
Harry ir premjeru Davidu Cameronu vadovaus
atminimo ceremonijoms Monse, kur žuvo pirmasis britų karys.
Tose pačiose apylinkėse taip pat žuvo paskutinis Britanijos
karys – 1918 metų lapkričio 11-ąją, kai buvo paskelbtos
paliaubos, užbaigusios karo veiksmus po ketverių kruvinų metų.
Pagrindinė atminimo ceremonija Monse vyks nedidelėse Sent
Simforiano karių kapinėse, kur kartu palaidoti 229 Britų Sandraugos
ir 284 vokiečių kariai, demonstruojant pastangas susitaikyti netgi
tuomet, kai tęsėsi kautynės.
Sent Simforiano kapinės yra „unikaliai derama vieta mums
susirinkti bendroje atminimo dvasioje“, pareiškė Tautų Sandraugos
karo kapų komisija (CWGC).
„Žemėje, padovanotoje vieno belgo, pirmosiose Vokietijos
armijos įrengtose kapinėse, dabar prižiūrimose CWGC, kritusieji
abiejose konflikto pusėse taikiai guli vieni šalie kitų. šiandien
prisimename juos visus“, – pridūrė komisija.
