Nors karių kapinės Vingio parke sutvarkytos, prižiūrimos, vyresnio amžiaus vilniečiai dar prisimena toje vietoje veikusius atrakcionus.
Vingio parko pakraštyje ilsisi prieš šimtmetį, 1914-ųjų rugpjūčio 1-ąją, prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo dalyviai – 1300 vokiečių, 900 austrų, vengrų, lenkų karių, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.
Netoli palaidota dar apie 1600 Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių vokiečių karių.
Sovietiniais metais ši teritorija buvo paversta ne tik linksmybių vieta. Čia buvo kuriamas tuo metu labai populiarus muzikinis filmas „Elektroniko nuotykiai“.
Prisimena Velnio ratą
„Galima sakyti, kad tuose atrakcionuose aš užaugau. Prisimenu Velnio ratą, nuo kurio atsiverdavo puikūs vaizdai. Niekas nė nepagalvojo, kad toje vietoje buvo kapinės, ilsisi kariai“, – pasakojo Vingio parke sutiktas Vytautas Sinkevičius. Jis ir dabar gyvena netoli šio parko.
Vilnietis prisiminė, kad parko pakraštyje veikė apie dešimt atrakcionų. Jie buvo įrengti ne tik kapinių teritorijoje. Vienintelis likęs jų ženklas – elektros transformatorinės pamatai.
V.Sinkevičius pasakojo, kad atrakcionai buvo išdėstyti alėjoje nuo Geležinio Vilko gatvės iki centrinio Vingio parko tako.
Skamba daina apie pažangą
Odesos kino studijos filmas „Elektroniko nuotykiai“ atrakcionų parku paverstoje karių kapinių teritorijoje Vilniuje buvo kuriamas 1979 metais. Filmuota ne tik Vingio parke, bet ir senamiestyje, vienoje Lazdynų mokykloje, Trakuose.
Šį trijų dalių režisieriaus Konstantino Brombergo filmą vilniečiai itin mėgo, nes jame buvo galima išvysti gimtojo miesto vaizdų.
Fantastinis nuotykių filmas „Elektroniko nuotykiai“ pasakoja apie dviejų kaip du vandens lašai panašių berniukų, iš kurių vienas buvo sukonstruotas robotas, nuotykius.
Supdamasis Vingio parko kapinėse įrengtoje karuselėje šio filmo herojus dainuoja apie pažangą – visi rūpesčiai praeityje, darbas išnyko, triūsia tik robotai, o žmonės pramogauja.
Palaidojo ir maro aukas
Pasakodamas Vingio parko istoriją, apie sulygintas su žeme kapines ir jų vietoje įrengtus atrakcionus yra užsiminęs ir Vilniaus istorijos žinovas Antanas Rimvydas Čaplinskas.
Rytinėje parko dalyje esančios kapinės anksčiau vadintos Jėzuitų. Čia buvo laidojamos 1710-ųjų maro aukos.
1796 metais pastatytoje koplyčioje buvo palaidota pirmojo Vilniaus karinio gubernatoriaus Nikolajaus Repnino žmona.
Vėliau kapinės buvo atiduotos stačiatikiams, Pirmojo pasaulinio karo metu pradėta laidoti žuvusius karius.
Siena sumūryta iš žydų antkapių
Dar vienas „Elektroniko nuotykių“ epizodas buvo kuriamas šalia Lazdynų vidurinės mokyklos.
Pagrindinis filmo veikėjas Elektronikas, riktelėjęs: „Štai ji, laisvė!“, nušoka nuo atraminės sienos, kurioje buvo įmūryti žydų antkapiai.
Dabar dauguma akmenų iš tų atraminių sienų iškrapštyti. Tačiau ant likusių dar galima perskaityti pirmąsias tris žodžio „mirė“ raides, santrumpą, reiškiančią „mūsų mokytojas rabinas“.
Beje, prieš pustrečių metų nusižudė „Elektroniko nuotykiuose“ nusifilmavęs Maksimas Kalininas. Jis atliko vieną pagrindinių – pirmūno Korolkovo – vaidmenį.
