Ilgus šimtmečius Kauno pašonėje stūksojusį protėvių gynybinį įtvirtinimą pirmasis pastebėjo Kauno marių regioninio parko biologas, vyriausiasis specialistas Giedrius Vaivilavičius. Apžiūrint Kamšos draustinį gamtos puoselėtojo akis užkliuvo už taisyklingos formos pylimo.
Tai jau antrasis apeivių judėjimo propaguotojo atrastas piliakalnis. Jis aptiko piliavietę Kauno rajone, Samylų seniūnijoje.
Kauno teritorijoje dabar jau žinomi 7 piliakalniai.
Rado įtvirtinimo likučių
„Ant pylimo augo medžiai, kuriems ne mažiau kaip 70–80 metų. Buvo kilęs įtarimas, jog tai gali būti Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų dalis. Tačiau pažiūrėjus atidžiau išryškėjo klasikinės piliakalnio formos“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo G.Vaivilavičius.
Pasak specialisto, piliakalnis taisyklingos formos, iš abiejų pusių jį supa statūs šlaitai, apačioje teka upelis.
Įtvirtinimas nuo lygumos pusės atskirtas pylimu.
G.Vaivilavičius aptiktą objektą nufotografavo ir perdavė vertinti archeologams.
Pirminių tyrinėjimų rezultatai pranoko visus lūkesčius. Aptikta senovės lietuvių naudoto molio tinko. Ši rišamoji medžiaga naudota įtvirtinimų statyboje.
Aptiko molio tinko trupinių
„Duobėse ant pylimo matyti perdegusio molio tinko trupinių, taigi gilioje praeityje, prieš tūkstantį ir daugiau metų, ant piliakalnio būta gynybinių įtvirtinimų. Įrodymų, kad tai piliakalnis, netrūksta“, – sakė archeologas daktaras Vykintas Vaitkevičius.
Pasak mokslininko, piliakalnis tikriausiai susijęs su Marvelės kapinynu, kuriame žmonės laidoti gana ilgai – nuo I iki XIV amžiaus.
Vien kapinyno buvimas leidžia daryti prielaidą, kad netoliese turėjo būti gyvenvietė su piliakalniu.
„Jo vieta pasirinkta idealiai, panaudojant gamtos suformuotą reljefą. Neatmesčiau, kad čia būta ir gynybinio griovio, kuris šiuo metu gali būti užslinkęs žemėmis. Kokio šis objektas amžiaus, kaip jis atrodė anksčiau, be išsamių tyrinėjimų sunku pasakyti“, – sakė mokslininkas.
Radinys užminė mįslę
Atrastas piliakalnis yra Nemuno slėnio aukštumose. Iš šiaurės, rytų ir vakarų piliakalnio aikštelę saugo stačiašlaitės griovos, nuo pietų pusės gina 15 m ilgio ir 1–2,5 m aukščio pylimas.
Įdomiausia tai, jog vos už 1,3 kilometro stūkso dar vienas seniai žinomas Marvos piliakalnis. Kodėl senovės lietuviai palyginti nedideliu atstumu vieną šalia kito rentė du įtvirtinimus, tenka tik spėlioti.
„Čia egzistuoja esminiai skirtumai. Seniai žinomas Marvos piliakalnis gerai įtvirtintas, tačiau labai mažas. G.Vaivilavičiaus atrasto piliakalnio aikštelės plotas – 400 kvadratinių metrų, o šalia jo esančio – vos 40. Sunku pasakyti, kas lėmė tokius skirtumus – pasikeitusios aplinkybės ar kitokie poreikiai“, – svarstė V.Vaitkevičius.
Oficialaus pavadinimo radinys dar neturi
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyresnysis valstybinis inspektorius Andrius Liakas sakė, kad atradimo svarba – itin didelė.
Piliakalnis kol kas dar nėra oficialiai „įteisintas“, procedūras ketinama baigti iki rudens. Lemiamą žodį tars prie Kultūros paveldo departamento veikianti iš aukščiausio lygio ekspertų sudaryta vertinimo komisija.
Neseniai atrastas piliakalnis oficialaus pavadinimo dar neturi. Jis bus suteiktas objektą įtraukiant į kultūros vertybių registrą.
„Šalia esant Marvos piliakalniui susidurta su tam tikra sumaištimi, žmonės mano, jog iš naujo „atrastas“ seniai žinomas piliakalnis. Tai du visiškai skirtingi objektai“, – tvirtino paveldosaugininkas.
