Sovietų saugumo operacijas Vakaruose, ypač Jungtinėje Karalystėje, praėjusio amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiais nuolat lydėjo sėkmė, remdamasis britų žiniasklaida rašo „Lietuvos rytas“.
Sovietų užverbuoti agentai teikė vertingą informaciją ir padarė daug žalos Vakarų šalių žvalgyboms. Net ir dabar, praėjus dešimtmečiams po sovietų imperijos žlugimo, šių šnipų palikimas gali būti mirtinas.
Priminė penkis britus
Garsiausi sovietų žvalgai buvo 5 britai, vadinamasis Kembridžo penketukas – Donaldas Macleanas, Guy Burgessas, Kimas Philby, Anthony Bluntas ir Johnas Cairncrossas.
Tačiau apie juos informaciją rinkęs buvęs KGB archyvuotojas V.Mitrochinas susidarė nekokį vaizdą – šnipai esą buvo nepatikimi, beviltiški girtuokliai, negalėję laikyti liežuvio už dantų.
Tokias šių ir kitų sovietų žvalgų charakteristikas dar 1992 metais V.Mitrochinas perdavė Vakarų šalių slaptosioms tarnyboms, per Jungtinės Karalystės ambasadą Rygoje sprukęs nuo KGB.
Jo mirtis 2004 metais šiomis dienomis prisimenama neatsitiktinai.
Beviltiški girtuokliai
12 metų KGB archyvuotoju dirbęs V.Mitrochinas turėjo neribotą prieigą prie slapčiausių KGB dokumentų.
V.Mitrochinas siekė, kad jo atgabenta informacija būtų paviešinta.
Bet pagal Jungtinės Karalystės įstatymus tai galėjo būti padaryta tik praėjus 10 metų nuo buvusio KGB agento mirties.
Mėginimai paviešinti V.Mitrochino medžiagą keliems britų autoriams baigėsi nemalonumais su teisėsauga.
Vadinamasis Mitrochino archyvas – tai ranka rašytų dokumentų šūsnis, kurią jis išsigabeno. JAV Federalinis tyrimų biuras Mitrochino archyvą vadina detaliausiu žvalgybos rinkiniu per visą istoriją.
Tūkstančiai dokumentų su sovietų žvalgų ir informatorių gyvenimo aprašymais, smulkiausiomis detalėmis atsidūrė Vakaruose.
Pasirodo, net Vakarų valstybių žvalgybos apie joms kurį laiką dirbusius dvigubus agentus, tokius kaip G.Burgessas ar K.Philby, žinojo mažiau nei sovietai.
K.Philby liūdnai išgarsėjo kaip šimtus slaptų dokumentų, tarp jų ir apie Lietuvos partizanus, sovietams atidavęs britų agentas, kuris sugebėjo pasprukti į Maskvą. O apie G.Burgessą ar D.Macleaną KGB turėjo gerokai prastesnę nuomonę.
Studijų Kembridžo universitete metu dar 4-ajame dešimtmetyje užverbuoti agentai buvo netradicinės lytinės orientacijos ir turėjo problemų dėl alkoholio.
„Nuo G.Burgesso nuolat trenkia alkoholiu, o jo girtuokliavimai buvo pavojingi mūsų operacijoms. Kartą išėjęs iš aludės jis sugebėjo pamesti slapta gautus dokumentus“, – rašė V.Mitrochinas.
Iki šiol tyko pavojus
Dokumentuose buvo užfiksuota ne tik buvusios operacijos, informatoriai, bet ir būsimų operacijų planai.
Pavyzdžiui, kaip teigia Kembridžo universiteto profesorius Christopheris Andrew, V.Mitrochinas detaliai aprašė sovietų saugumo naudotas slaptavietes Europoje.
„Tokios slaptavietės šaltojo karo metais buvo įrengtos visose NATO šalyse. Šiose slaptavietėse buvo laikomi ginklai, sprogmenys, ryšio priemonės.
Dalis tų slaptaviečių buvo rastos, o kai kurių buvimo vietos iki šiol nebuvo atskleistos“, – teigė šnipinėjimo istorija besidomintis profesorius. Karo metu iš tų slaptaviečių sovietų agentai būtų paėmę ginklus ir panaudoję sabotažo aktams.
Mitrochino archyvas atskleidė, kad dauguma sovietų agentų slaptaviečių buvo įrengtos atokiose provincijos vietovėse – ganyklose toli nuo didžiųjų miestų.
Be to, slaptavietės buvo užminuotos ir kai kurios jų, spėjama, iki šiol nėra atvertos, todėl kelia realų pavojų.
