Paminklas Salaspilio mūšiui Biržuose pastatytas Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Arvydo Pociaus iniciatyva, paminklo projektą sukūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus dailininkė Rasa Gumbrevičienė, paminklo idėją pasiūlė istorikas Arvydas Pociūnas.
Lėšas paminklui rinko Atsargos karininkų sąjunga. Istorinės
pergalės įamžinimo projektą palaikė kariai, Lietuvos ir užsienio
valstybių gyventojai, iš viso lėšas paminklui pastatyti paaukojo
daugiau nei 900 žmonių.
Salaspilio mūšis įvyko 1605 m. rugsėjo 27 d. (pavadintas pagal
Salaspilio miestą Latvijoje, netoli Rygos). Tai didžiausias mūšis
1600-1611 m. kare su Švedija, kuri siekė užimti rytinį Baltijos
jūros pakraštį ir dominuoti Baltijos jūros pakrantėse. Švedų
invazija į tuometinę Livoniją (daugiausia dabartinė Latvijos
teritorija) tada buvo sustabdyta.
Salaspilio mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio
Chodkevičiaus, nugalėjo tris kartus didesnę Švedijos Karalystės
kariuomenę, vadovaujamą Švedijos karaliaus Karolio IX.
Mūšio metu buvo nukauta 70-100 lietuvių, apie 200 karių
sužeista, užmušta apie 300 jų žirgų. Švedai neteko 9 tūkst. karių,
dar 1,5 tūkst. karių pateko į nelaisvę. Lietuviams atiteko 66 švedų
vėliavos, 11 lauko patrankų.
Salaspilio mūšis yra viena įspūdingiausių Lietuvos kariuomenės
ginklo pergalių istorijoje, išgarsinusi LDK etmoną K.Chodkevičių
visoje Europoje.
