Kitados unitai valdė ištisą Vilniaus senamiesčio kvartalą iki pat Aušros
vartų. Jame ne tik buvo bažnyčia, vienuolynas, bet ir veikė dvasinis
unitų centras, spaustuvė.
„Daug kas, netyčia pas mus užklydęs, labai nustemba. Klausinėja, kas
mes tokie, ir prisipažįsta nieko negirdėjęs nei apie Bazilijonų -
vienuolių ukrainiečių – ordiną, nei apie unitus“, – sakė 22 metų
vienuolis ukrainietis Teodoras Dutčakas, sutikęs aprodyti dabartines
unitų valdas.
Pripažino Romos popiežių
Daugiau išmanyti apie Šv.Bazilijaus ordino religinę bendruomenę tiesiog
privalu, nes tai vienintelis ordinas, susiformavęs Lietuvoje.
Jo pradžia buvo Vilniaus Švč.Trejybės vienuolynas. Unitais bazilijonus
imta vadinti po Bresto unijos, sujungusios Romos ir graikiškąją
tradicijas.
Apeigos ir toliau išliko stačiatikių, bet dvasiniu vadovu imta
laikyti Romos popiežių.
Pasak unitų veiklą tyrinėjančios istorikės Aldonos Vasiliauskienės, jie
siekė, kad 1054 m. suskilusi Krikščionių bažnyčia susivienytų, o
stačiatikiai pripažintų popiežiaus viršenybę.
Būtent Vilniuje trylika metų kunigavo Juozapatas Kuncevičius, kuris 1604
metais, būdamas 24-erių, įstojo į Švč.Trejybės vienuolyną. Jo laikais
vienuolyne būta šimto vienuolių. Vėliau jis buvo paskelbtas šventuoju.
Žiemą būna labai šalta
Žengiame su broliu Teodoru pro Švč.Trejybės bažnyčios duris. Apleistas
šventovės vidaus vaizdas kelia tik liūdesį.
„Ji nuo sovietmečio nė karto nerestauruota, todėl ir atrodo panašiai
kaip šiuo metu karo niokojama Ukraina, – apgailestavo vienuolis. -
Žiemą joje šalčiau nei lauke, todėl meldžiamės koplyčioje, kurią mums
pavyko suremontuoti.“
Maždaug aštuoniasdešimt Vilniaus šeimų yra šios bažnyčios nariai.
Ukrainiečių Lietuvos sostinėje gyvena daugiau, tačiau kai kurie jų
lankosi stačiatikių šventovėse.
Šeštadieniais bazilijonai užsiima su vaikais, moko juos katekizmo.
Taip pat leidžia savo laikraštį.
Rasti vienuolių kapai
Prieš penkis šimtus metų šią bažnyčią pastatė Konstantinas Ostrogiškis.
Caro valdymo metais ji atiteko stačiatikiams, o sovietmečiu uždraudus
Bazilijonų ordiną bažnyčioje veikė įvairios mokslo įstaigos.
Brolis Teodoras pasakojo, kad jau planuojama imtis bažnyčios
restauracijos. Pirmasis darbas – sutvarkyti jos stogą. Taip pat
laukia archeologiniai tyrinėjimai.
„Suradome bažnyčioje skylę. Tačiau ji tokia, kad ten įlindęs gali ir
nebeišlįsti. Reikia, kad tokioje vietoje dirbtų specialistai.
Mes aptikome čia tikras kapines, kai kuriuos palaikus surinkome. Toje
vietoje, kurioje žioji skylė, palaidota daug mūsų vienuolių“, -
pasakojo palydovas.
Darbo – per akis
1991 m. šventovė su vienuolynu buvo grąžinta Šv.Bazilijaus ordinui.
Tada kreiptasi į Ukrainą, kad Vilniuje laukiama vienuolių bazilijonų.
„Šiuo metu vienuolyne esame keturiese, – sakė brolis Teodoras. – Mudu
su broliu Pranciškumi atvykome į Vilnių balandžio 1-ąją padėti dviem
čia dirbantiems šventikams pasirengti bažnyčios jubiliejaus iškilmėms.
Rudenį abu grįšime į Ukrainą, kur tęsime studijas Lvovo seminarijoje.
Man labai patinka Vilnius ir jo žmonės. Bet kokia sunki jūsų kalba!
Galbūt čia dar atvyksiu baigęs seminariją.
O kol kas mūsų vietą galbūt užims kiti broliai, nes darbo yra labai
daug. Reikia tyrinėti archyvus, ieškoti, kur dingo nemažai mūsų turto.
Buvo čia ir stebuklinga ikona. Išlikęs kambarys, kuriame gyveno mūsų
šventasis Juozapatas Kuncevičius. Jei pavyktų rasti jo daiktų, galėtume
atidaryti savo šventojo muziejų.“
Atsidūrė teisingame kelyje
Bazilijonų vienuolynai išsimėtę po visą pasaulį, Ukrainoje jų yra 28,
svarbiausias – Lvove. Dvasinis centras įsikūręs Romoje.
Brolio Teodoro pasakojimu, šis ordinas yra misionieriškas. Jo nariai
paprastai vadinami tėvais bazilijonais, nes daugumą jų sudaro šventikai.
Baigę dvasinę seminariją jie pamokslaudami važinėja po vienuolynus.
Tačiau jei nenori siekti šventiko rango, gali likti ir broliu vienuoliu.
„Vakarų Ukrainoje yra mokykla, vadinamoji Šv.Juozapato kolegija, kurioje
mokosi vaikai nuo devintos klasės. Aš ją taip pat baigiau, o paskui
pasiprašiau į Krečivo vienuolyną netoli Lvovo.
Ten privalu pabūti tam tikrą laiką kiekvienam, kuriam norisi tapti
bazilijonų vienuoliu. Laukia darbas vienuolyno laukuose, gyvulių
fermoje, žvakių gamykloje.
Vienuoliai taip pat dirba su vaikais, rengia juos komunijai. Suteikiama
galimybė pasitikrinti, ar tikrai vienuolystė yra tavo pašaukimas.
Jei ne – sugrįžti į pasaulietinį gyvenimą. Aš tame vienuolyne
praleidau dvejus metus ir supratau, kad esu teisingame kelyje. Tada
priėmiau mūsų įžadus – skaistumo, paklusnumo ir neturto“, – pasakojo
brolis Teodoras.
Kalboms laiko lieka mažai
Visuose bazilijonų vienuolynuose gyvenama pagal tą pačią paprastą
dienotvarkę.
Diena prasideda šeštą valandą rytmetine malda, po pusryčių
studijuojantys mokosi, o vienuoliai dirba įvairius darbus.
Pietūs prasideda nuo maldos, paskui vėl dirbama. Toliau – vakarinė
malda, vakarienė ir laisvas laikas, kai galima pabendrauti, pažiūrėti
televizorių.
Pusę dešimtos vėl meldžiamasi, o paskui įsigalioja tyla iki pat ryto.
Kalbėti vienuoliai pradeda tik po rytinės maldos.
Rusija – skaudi tema
Tolimas atstumas ir kasdienių darbų virtinė Vilniaus bazilijonams
nepadeda užmiršti skaudžių įvykių Ukrainoje. Brolis Teodoras skaito
naujienas internete ir dalijasi jomis socialiniuose tinkluose.
Per Maidano įvykius nuo snaiperio kulkos žuvo jo bendramokslis iš
kolegijos.
„Politika – tamsus reikalas, – atsiduso vienuolis. – Žmones išvaro
iš proto. Mano teta užaugo Ukrainoje, nutekėjo į Rusiją ir dabar
klausia manęs, kodėl mes taip nekenčiame rusų.
Negaliu atsistebėti šiuo klausimu. Juk ji laisvai važinėja į Ukrainą,
ten kalba rusiškai ir niekas jos dėl to neskriaudžia. Bet jeigu Rytų
Ukrainoje prasižiosi ukrainietiškai, kaipmat būsi apšauktas
banderovininku.
Aš tikrai nejaučiu neapykantos nei Rusijai, nei rusams. Nors daugiausia
klausausi ukrainietiško folkloro, turiu ir mėgstamų rusų dainininkų.
Kaip matote, ir bendrauti rusiškai neatsisakau.
Kai Kijeve meldžiamasi už Ukrainą, susirenka visos konfesijos, tačiau
rusų stačiatikių šventikų ten nepamatysi. Patriarchas Kirilas meldžiasi
tik už stačiatikius.
Mūsų šventikai teikia pagalbą sužeistiems žmonėms ir meldžiasi už
susitaikymą, o stačiatikių – laimina ginklus. Na, bet visur yra gerų
žmonių.“