Arkikatedros varpinės durys dešimtmetį buvo užvertos. Trejus metus varpinė restauruota, vyko architektūros tyrimai.
Vilniečiai ir miesto svečiai nuo šiol varpinėje galės apsilankyti visomis savaitės dienomis, išskyrus sekmadienį, nuo 10 iki 19 valandos.
Smalsuoliams taip pat parengta varpų ekspozicija, jie pamatys senąjį miesto laikrodį, galės patyrinėti istorines varpinės ir Arkikatedros rekonstrukcijas.
Kainavo beveik milijoną
Tai dar ne viskas. Komiksų mėgėjai susipažins su Vilniaus įkūrimo legenda žaisdami edukacinį kompiuterinį žaidimą „Gedimino sapnas“.
Pro viršutiniame varpinės aukšte įmontuotas vaizdo stebėjimo kameras lankytojai grožėsis miesto panorama ir žymiais architektūros paminklais.
Arkikatedros varpinės rekonstrukcijos ir tvarkymo darbus iš dalies finansavo Europos regioninės plėtros fondas. Bendra darbų suma siekė beveik 970 tūkst. litų.
Įrengė porą žaibolaidžių
Pernai, jau pradėjus restauravimo darbus, ant Arkikatedros varpinės stogo bendrovės „IDG Service“ aukštalipiai atliko neįprastą operaciją. Jie per dieną sumontavo du žaibolaidžius.
Aukštalipiai pakeitė senąjį vienintelį žaibolaidį, kuris buvo pritvirtintas prie varpinės kryžiaus. Beje, prie to paties 2,8 metro aukščio kryžiaus teko prisirišti ir pavojingą darbą atliekantiems specialistams.
Žaibolaidis Arkikatedros varpinėje buvo įrengtas dar 1989-aisiais, kai ant jos po sovietinės okupacijos metų vėl iškilo kryžius. Jį remontuojant varpinę jau reikėjo keisti.
Galima pamatyti svarmenis
Sovietmečiu Arkikatedros varpinėje veikė ekskursijų biuras, po Nepriklausomybės paskelbimo joje įsikūrė „Carito“ dėvėtų drabužių punktas vargšams.
Varpinės restauravimą specialistai pradėjo nuo inžinerinių tinklų. Jie išmontavo sovietmečio medines perdangas, nuo šaudymo angų grindų nugrandė betoną. Nebeliko ir Antrojo pasaulinio karo laikus menančių užrašų „Smolensk“ bei kitų, kuriuos kariai išraižė vinimis. Buvo pakeisti ir laiptai iš pirmojo į antrąjį aukštą.
Per antrąjį etapą buvo nuvalytos ir restauruotos autentiškos medinės konstrukcijos, įrengta apžvalgos aikštelė.
Varpinės laikrodžio mechanizmo svarmenis, kurie buvo apkalti dailylentėmis, specialistai paliko, kad juos galėtų apžiūrėti lankytojai. Beje, monolitinėje perdangoje liko ir skylė, kurią šie svarmenys 1986 metais išmušė, kai buvo nutrūkę.
Išsaugotas ir po stiklu eksponuojamas ir senasis laikrodžio mechanizmas, nors jis 2005 metais pakeistas elektroniniu.
Apžiūrės vokiškus varpus
Lankytojai galės ne tik pasigrožėti sostinės panorama. Pakėlę galvas, jie viršutinėje varpinės dalyje pamatys varpus.
Po Antrojo pasaulinio karo varpinė buvo likusi be varpų. Sovietmečiu į ją iš uždarytų bažnyčių buvo suvežta daugiau kaip trisdešimt varpų ir mėginta įrengti kariljoną. Bandydami suderinti jų skambėjimą specialistai varpus gręžė ir frezavo, bet sumanymas nepavyko ir senieji bažnyčių varpai buvo sugadinti.
2002-aisiais Katedros aikštėje pašventinti šeši nauji varpai. Tai buvo Kelno arkivyskupijos dovana Arkikatedrai ir Vilniui. Naujieji varpai išlieti Gešere, vienoje didžiausių Vokietijoje Vestfalijos varpų liejykloje „Petit und Edelbrock“.
Pagal seną tradiciją kiekvienas bažnyčios varpas turi vardą, simbolinį ženklą ir įrašą lotynų kalba. Pats didžiausias dedikuotas Joachimui – varpus dovanojusio kardinolo Joachimo Meisnerio globėjui. Didžiausias varpas sveria 2595 kilogramus.
Antras pagal didumą šv.Kazimierui dedikuotas varpas sveria 1505 kilogramus. Trečiojo varpo, skirto Arkikatedros globėjui ir kankiniui šv.Stanislovui, svoris – 1015 kilogramų.
Ketvirtasis varpas pavadintas šv.Elenos, penktasis – šv.Onos vardu. Šeštasis varpas dedikuotas palaimintajam vyskupui Jurgiui Matulaičiui, dirbusiam Arkikatedroje.
Mūras – vienas seniausių
Požeminė keturkampė varpinės dalis yra viena seniausių mūro liekanų Lietuvoje, išmūryta XIII amžiuje Vilnios senvagės dugne.
Apatinė apvalioji varpinės dalis – Žemutinės pilies gynybinio bokšto liekana.
Viršutinė aštuoniasienė bokšto dalis yra trijų tarpsnių.
Istoriniuose šaltiniuose varpinė pirmąkart paminėta 1522 metais, kai reikėjo bokštą remontuoti. XVII a. antrojoje pusėje jame pakabinta keletas Jono Delamarso (Joannes de la Marche) nulietų varpų, įrengtas laikrodis.
Sostine galima grožėtis ir nuo kalno
Aplink 57 metrų aukščio Arkikatedros varpinę yra ir daugiau objektų, į kuriuos užkopus galima gėrėtis senamiesčio panorama.
Lankytojų jau laukia ir Šv.Jonų bažnyčios varpinė, kuri yra aukščiausias senamiesčio pastatas. Jos aukštis siekia 68 metrus.
Liftu galima užkilti į 45 metrų aukštyje Šv.Jonų bažnyčios varpinėje įrengtą apžvalgos aikštelę. Iš čia užkopus autentiškais mediniais laiptais į baliustradas senamiesčiu ir neaprėpiamais Vilniaus toliais galima gėrėtis tarsi iš paukščio skrydžio.
Panašaus aukščio Plikasis kalnas, ant kurio stūkso Trys kryžiai. Jo aukštis nuo papėdės siekia 65 metrus.
Nuostabūs vaizdai atsiveria ir nuo Gedimino kalno, kurio aukštis nuo papėdės – 48 metrai.
Gėrėtis senamiesčiu galima ir pro Bernardinų bažnyčios palėpės langus.
