Kauno miesto muziejaus darbuotojos pastebėjo, kad kauniečiai iki šiol didžiuojasi esantys laikinosios sostinės gyventojai ir dažnai ieško žinių apie šiuos miesto klestėjimo laikus.
„Nusprendėme, kad vien apžiūrėti muziejuje ir jo filialuose esančius eksponatus ar rengti ekskursijas, kur žeriami sausi faktai, neįdomu. Lankytojus labiau domina garsių tarpukario Kauno žmonių kasdienis gyvenimas ir pikantiškesni jų biografijos faktai. Todėl apie tai ir parengėme kelias edukacines programas“, – sakė muziejaus edukatorė Skaidra Grabauskienė.
Pikantiškos istorijos, kaip paaiškėjo, ypač domina moteris.
Dirbti moterims nepatarė
Jei ieškote vyro arba jį jau radote, bet nežinote, kaip kurstyti šeimos židinį, galbūt padės Smetoniniai kursai ponioms ir panelėms. Anuomet populiariuose moteriškuose žurnaluose, kaip ir dabar, tokių patarimų nestigo.
„Renkantis vyrą geriausia, jei amžiaus skirtumas tarp jūsų nedidelis. Taip pat reikia sužinoti, kokiomis ligomis sirgo išrinktojo tėvai ir protėviai. Gali paaiškėti, kad būsimi vaikai jas paveldės. Svarbu, kad panašūs būtų jūsų turtai ir socialinė padėtis“, – tokius patarimus žarstė to meto laimingo gyvenimo ekspertai.
Tarpukario laikais moterys taip pat privalėjo laikyti visus 4 namų kampus, pirmos keltis ir paskutinės gultis.
„Dirbti damoms galima tik tada, jei šeimai gresia badas. Kitu atveju moteris turi visą laiką skirti šeimai. O dažytis lūpas ar akis reikia kuo saikingiau. Dar geriau kosmetikos visai nenaudoti“, – buvo patariama panelėms ir ponioms.
Vargu ar visi šie patarimai patiks dabartinėms kaunietėms, tačiau per edukacinę pamoką smagu ne tik sužinoti įvairių įdomybių, bet ir pasimatuoti senoviškas skrybėles ir papuošalus bei gauti kursų baigimo diplomą.
Artistė išgyveno dėl ūgio
Pikantiškomis scenos žvaigždžių gyvenimo detalėmis žmonės domėjosi visais laikais. Kaip gyveno ir elgėsi tarpukario operos primadonos, žino M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus darbuotojos.
Edukacinė programa pavadinta „Visos jos tokios“. Tai populiari Wolfgango Amadeaus Mozarto opera, užmenanti intrigą – kokios buvo garsiosios kaunietės.
Muziejaus darbuotoja Jurgita Ragaišienė žino ne tik jų kūrybinį kelią, bet ir keistenybes. Štai artistė Vladislava Polovinskaitė-Grigaitienė buvo labai aukšta ir dėl to išgyveno. Jos partneriai, stengdamiesi neatrodyti maži, turėjo avėti batus su aukštomis pakulnėmis ar dainuodami sėdėti, kad tik artistė liktų patenkinta.
„Kita operos solistė Julija Dvarionaitė domėjosi indų filosofija ir net nujautė savo mirties dieną bei valandą. Artėjant jai paprašė, kad brolis Balys Dvarionas būtent tuo metu paleistų norimą melodiją“, – pasakojo muziejininkė.
Įdomių faktų žinoma ir apie pirmąją Valstybės teatro solistę Adelę Galaunienę. Beje, visos jos vaidino tuos pačius vaidmenis. Tad pasijusti žvaigždžių kailyje galima ir šiandien. Muziejuje yra sukurti anuomet artisčių dėvėtų kostiumų muliažai, su kuriais galima nusifotografuoti.
Turėjo keistą pomėgį
Praleisti popietę taip, kaip tai darydavo tarpukario damos, galima J.Gruodžio memorialiniame muziejuje.
Čia gyvenusi garsaus kompozitoriaus Juozo Gruodžio žmona Stasė rinkdavo prie namo sode augusių liepų žiedus ir kitus augalus, iš jų virdavo arbatą bei gardžiuodavosi saldainiais.
Iš blizgančių saldainių popieriukų moteris mokėjo išlankstyti įvairias figūras.
Muziejuje per edukacinę pamoką „Arbatėlė pas tetą Stasę“ galima ir vėl pasinerti į anuos laikus, pasimėgauti arbata ir išmokti neįprasto lankstymo iš popieriaus meno.
