Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Vokietijos
įstatymų leidėjai taip pat paminėjo ir per Leningrado blokadą
žuvusių miesto gyventojų atminimą.
Minėjime J.Gauckas pareiškė, kad Leningrado – taip
sovietmečiu buvo vadinamas Sankt Peterburgas – atminimas tebėra
gyvas.
„Vokietija pripažįsta savo istorinę atsakomybę dėl
kančių, kurias sukėlė Leningrado žmonėms ir žiaurumų, kuriuos
šie patyrė iš jos karių, komandosų ir SS dalinių“, – sakoma
laiške, kurio kopiją spaudai pateikė prezidentūra.
„Noriu pasakyti jums ir jūsų žmonėms, kad mes dalinamės
netekties skausmu ir užjaučiame išgyvenusiuosius, kurie tebekenčia
nuo karo padarinių“, – nurodoma jame.
J.Gauckas pripažino, kad miesto gyventojų apsiaustis, kankinimas
badu, buvo nacių taktika, turėjusi priversti juos pasiduoti.
Leningrado blokada yra laikoma daugiausiai aukų pareikalavusia
miesto apsiaustimi istorijoje. „Mus iki šiol pribloškia siaubingos
žmonių kančios“, – nurodė J.Gauckas.
Pasak Vokietijos prezidento, atsiminimai iš Leningrado padėjo
mums „ypač vertinti kiekvieną Vokietijos ir Rusijos susitaikymo
žingsnį“.
Vokietijos žemieji Bundestago rūmai šių metų Nacistinės
Vokietijos aukų atminimo dieną skyrė Leningrado žmonėms.
Savo prisiminimais apie siaubingą Leningrado blokadą su
parlamentarais dalinosi rašytojas ir karo veteranas 95-erių
Danijilas Graninas. Jo kalbos taip pat klausėsi J.Gauckas ir
kanclerė Angela Merkel.
„Į miestą atėjo badas, kuris kariavo karių vietoje“, –
sakė D.Garninas, kurio žodžius vertė vertėjas.
„Mums teko į vagonus krauti lavonus žmonių, kurie buvo tokie
išsekę, kad buvo lengvi kaip malkos“, – kalbėjo jis.
„Ilgai aš negalėjau atleisti vokiečiams“, – prisipažino
D.Graninas.
Nuo 1941 metų rugsėjo iki 1944 metų sausio 872 dienas trukusi
Leningrado blokada yra laikoma vienu tamsiausių Rusijos istorijos
puslapių.
Pasak istorikų, per buvusios imperijos sostinės blokadą mirė
daugiau nei milijonas žmonių.
