Seimas užmiršo Baltijos kelią ir antrąją sovietų okupaciją

O šiemet Seimo narių istorinė atmintis ir vaizduotė išseko - parlamentas sugalvojo perpus mažiau progų visuotiniams minėjimams: 2014-uosius paskelbė tik lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio, Teatrų, Vaikų sveikatos ir viduramžių Oršos mūšio atminimo metais (pastarieji du projektai patvirtinti paskutinėms Seimo rudens sesijos dienomis, parlamentarams skubant švęsti Kalėdų ir Naujųjų metų).

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas istorikas, paveldosaugininkas Eugenijus Skrupskelis apgailestavo, kad amžinai išsiblaškęs Seimas užmiršo Baltijos kelio 25-ąją sukaktį, 10- ąsias Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO aljanse metines. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės Virginijos Baltraitienės nuomone, tų sukakčių nereikia išskirti, nes tai mūsų kasdienybė.

Nusprendė apgraibomis

„Iš inercijos Seimas kasmet apgraibomis nusprendžia, kokius Lietuvos istorijos klodus, mokslo ir kultūros lobynus ateinančiais metais reikia atverti visuomenei. Jokio nuoseklumo. Valstybei praeityje nusipelnę asmenys, kurių garbei būtina dedikuoti (skirti) metus, dažniausiai parenkami atsitiktinai. Tikėjausi, kad 2014-ieji bus paskelbti Kremliaus grasinimų ir keršto nepabūgusių lietuvių, latvių, estų 1989 metų „gyvosios grandinės“, pavergtųjų tautų Baltijos kelio į laisvę metais. Pirmiausia!” - kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“ pabrėžė istorikas, paveldosaugininkas, istorijos ir kultūros žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ redakcinės kolegijos narys E.Skrupskelis.

Tačiau jis neabejoja, kad net ir nesulaukę valdžios paramos buvę sąjūdininkai patys pasistengs Baltijos kelio sukaktį tinkamai paminėti.

„Pastaraisiais metais entuziastai repetavo „gyvosios grandinės“ jubiliejų - važiavo automobiliais per tris valstybes ir panašiai. Sąjūdžio veteranai neleis pamiršti šio epochinio įvykio, kurį Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) 2009 m. įtraukė į „Pasaulio atminties“ sąrašą. Gal ir valdžia susigriebs, sudarys kokią nors jubiliejaus programos komisiją. Bet tai dar vienas įrodymas, kad politikos elitas apie valstybės ateitį, klestėjimą, tęstinumą mąsto vien ekonominėmis sąvokomis.

Jaunimas gal ne taip masiškai emigruotų, iškart po mokslų ir studijų nekeltų sparnų laimės ieškoti svetur, jeigu girdėtų įdomiai pasakojamą Lietuvos istoriją, neįkyriai būtų skatinamas didžiuotis savo tautos praeitimi, kantriai mokomas patriotizmo. Keista, kad ir kai kurie garsūs istorikai priešinasi Seime svarstomam Tautos istorinės atminties įstatymo projektui, kuris gintų tautines vertybes“, - stebėjosi E. Skrupskelis.

Anot Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės V. Baltraitienės, Baltijos keliui dėmesio niekada netrūko. „Daugelis savivaldybių Via Baltica magistralėje turi net savo atkarpas – vietas, kuriose tų rajonų atstovai buvo vienas šalia kito išsirikiavę 1989 metais. Tuose ruožuose iškilę atminimo kryžiai, kiekvienais metais rugpjūčio 23 d. žmonės ten suvažiuoja, degina laužus, dalijasi prisiminimais“, - „Ūkininko patarėjui“ teigė V. Baltraitienė.

Prieš 70 metų, 1944 m. spalio 7 d., Tėvynės apsaugos rinktinė laukuose netoli Žemaitijos miestelio Sedos stojo į nelygią kovą su raudonosios armijos 1-ojo Pabaltijo ir 3-iojo Baltarusijos frontų armadomis. Daugel krito mūsų vyrų, deja, sovietų okupacijos šios didvyriškos mirtys nesustabdė, bet Stalinas negalėjo vėl girtis Vakarų šalių lyderiams, kad lietuviai su gėlėmis sutiko rusų tankus.

Antisovietinis partizaninis kartas tęsėsi net 10 metų. Tačiau, anot istoriko E. Skrupskelio, antroji sovietinė okupacija, trukusi begalinius 46 metus, išaugino dvi nelaisvės kartas. Tų kartų atstovai Vilniaus „Siemens” arenoje net apsiašaroję klausėsi gastroliuojančio Kremliaus giesmininko Olego Gazmanovo dainos „Padarytas Sovietų Sąjungoje”. Lietuvos parlamentarai, matyt, stengėsi atsižvelgti į šių savo rinkėjų jausmus, sudarinėdami istorinės atminties kalendorių.

Iš pradžių kai kuriems Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariams atrodė, kad, minėdama 1514 m. rugsėjo 8 d. prie Oršos (dabartinės Baltarusijos teritorijoje) vykusį mūšį, Lietuva įžeis jį pralaimėjusius rusus (maskviečius). Tačiau pernai gruodžio 23 d. visi tuo metu plenarinių posėdžių salėje buvę (76) parlamentarai, ir kairieji, ir dešinieji, vieningai nutarė 2014-uosius paskelbti dar ir Oršos mūšio metais.

Gal istorikai abejojantiems parlamentarams paaiškino, kad dauguma to mūšio dalyvių iš abiejų pusių kalbėjo ta pačia senąja slavų kalba, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadas buvo rusėnas stačiatikis Konstantinas Ostrogiškis, todėl rusiškuose istorijos metraščiuose Oršos mūšis laikomas veikiau „šeimyninių santykių aiškinimusi“, o ne dviejų valstybių kautynėmis.

Rusų istorikas Nikolajus Karamzinas rašė, kad didysis etmonas K. Ostrogiškis priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės „rusiškai partijai“, visuomet ,,buvo ištikimas rusėnų tautos sūnus ir pasiaukojamai gynė stačiatikių cerkvės interesus“: po Oršos pergalės daugiau nemalonumų Maskvai nepadarė, net strateginės Smolensko tvirtovės nesugrąžino Lietuvai.

„Dėl Oršos mūšio Seimas vieningai sutarė todėl, kad tai buvo paskutinis rudens sesijos plenarinių posėdžių darbotvarkės klausimas. Balsavo patys pareigingiausieji, iki galo salėje likę Seimo nariai, nors ne visi turbūt apie tą mūšį labai daug žinojo. Šiemet mums visiems bus proga juo pasidomėti. Aš irgi balsavau. Nematau nieko blogo. Tai mūsų istorija. Kaimynams nėra ko pykti. Jeigu kam nepatiktų toks mūsų sprendimas, tai būtų tuščias politikavimas“, - įsitikinusi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė V. Baltraitienė.

Prieš 10 metų, 2004-ųjų kovo pabaigoje, Lietuva buvo priimta į NATO, gegužės 1–ąją tapo Europos Sąjungos nare. Šių sukakčių Seimas šiemet taip pat nepanoro labiau pabrėžti, paryškinti. „ES nariai esame kiekvieną dieną, todėl neverta nuolat tai kartoti. Euroatlantinės integracijos dešimtmetis, suprantama, bus iškilmingiau paminėtas. Bet tų datų nereikia išskirti. Tai jau nebe praeitis, o mūsų gyvenimo dalis.

Jeigu kada nors taip atsitiktų, kad nebepriklausytume Europos Sąjungai, ir kažkas po kelių dešimčių metų sumanytų paminėti Lietuvos gyvenimo bendruosiuose Europos namuose laikotarpį, tai dar galima būtų suprasti“, - savotiškai apibendrino Seimo narė V. Baltraitienė.

Šiemet Seimo nariai prisiminė lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio jubiliejų, o kitas lietuvių tautai ir valstybei svarbias sukaktis užmiršo.