Kai stora A.Solženicyno knyga pasirodė knygynų lentynose
1973-ųjų gruodžio 28-ąją, ji sukėlė didžiulį sukrėtimą ir
nušvietė siaubingų represijų, vadovaujamų sovietinio diktatoriaus
Josifo Stalino, mastą.
GULAG (Vyriausioji pataisos darbų lagerių valdyba) buvo
institucija, atsakinga už milžinišką J.Stalino laikų kalėjimų
sistemą, nusinešusią milijonus žmonių gyvybių ir tapusią
brutalaus kalinimo stovyklų simboliu visose kalbose.
Knyga, kurią pirmiausiai išleido sovietų emigrantų leidykla
„YMCA Press“, buvo išversta į 40 kalbų, o pasaulyje
išspausdinta apie 10 mln. jos egzempliorių.
„Sprendžiant pagal tai, kokį milžinišką poveikį knyga
padarė pasaulio istorijai, ši knyga yra neabejotinai viena iš
įtakingiausių XX šimtmetyje“, – sakė A.Solženicyno
literatūros agentas – prancūzas leidėjas Claude'as Durand'as.
„Solženicyno knyga mums buvo sukrėtimas“, – Nobelio taikos
premijos laureatas ir Sovietų Sąjungos disidentas Andrejus
Sacharovas, kuris mirė 1989-aisiais, rašė savo atsiminimuose.
„Nuo pirmųjų puslapių iškilo pikta lemiantis spygliuotomis
vielomis apjuostų pilkų stovyklų pasaulis, kankinimo kameros ...
milijonai mūsų piliečių, pražuvusių Kolymos ledinėse
kasyklose“, – pridūrė jis.
Kremliaus atsako neteko ilgai laukti. Praėjus dviem mėnesiams po
knygos išleidimo A.Solženicynas buvo suimtas, neteko pilietybės ir
buvo deportuotas iš SSRS.
Į Rusiją jis grįžo 1994-aisiais, po dviejų dešimtmečių
tremties.
Slapta į Sovietų Sąjungą nugabentos Paryžiuje rusiškai
išleisto „Gulago archipelago“ kopijos buvo platinamos vadinamuoju
samizdatu, arba savilaida, – perrašytais ranka, perspausdintais
rašomosiomis mašinėlėmis arba nufotografuotais egzemplioriais.
Laikyti tokią knygą namuose arba paskolinti ją draugui kėlė
grėsmę būti pasiųstam už grotų už „antisovietinės
propagandos platinimą“.
1978 metais lietuvis disidentas Balys Gajauskas buvo nuteistas
kalėti 10 metų už „Gulago archipelago“ vertimą į lietuvių
kalbą.
A.Solženicynas šią knygą parašė padedant daugeliui buvusių
kalinių, kurie su juo susisiekė po to, kai 1962 metais buvo
išleista proveržį sukėlusi šio rašytojo apysaka „Viena Ivano
Denisovičiaus gyvenimo diena“ – pirmasis kūrinys Sovietų
Sąjungoje, pasakojantis apie stalinistines kalinimo stovyklas.
Ta apysaka buvo išleista per trumpą destalinizacijos
laikotarpį, inicijuotą Sovietų Sąjungos lyderio Nikitos
Chruščiovo.
Ją rašydamas A.Solženicynas panaudojo savo atsiminimus apie
aštuonerius metus GULAGo stovyklose, kur buvo pasiųstas už Stalino
kritiką laiške, pasiųstame vienam draugui.
„Kai pirmąkart pasirodė „Viena Ivano Denisovičiaus gyvenimo
diena“, mane apipylė tūkstančiai laiškų ir liudijimų, –
A.Solženicynas sakė duodamas vieną interviu 2007 metais, likus
keliems mėnesiams iki savo mirties. – Pradėjau susirašinėti su
įdomiausiais rašytojais. Supratai, kad likimas siunčia būtent tai,
ko man reikėjo: medžiagą „Archipelagui“.“
Būtent liudininkų pasakojimai suteikia daugiausiai vertės
„Gulago archipelagui“.
Jie padėjo atskleisti kalinių kankinimus, sukilimus ir
pabėgimus per bekraštę taigą, taip pat tūkstančių nuteistųjų
mirtį nuo bado ir šalčio, prievarta dirbant – kai kada netgi
spaudžiant minus 50 laipsnių Celsijaus speigui per atšiaurias
Sibiro žiemas.
A.Solženicynas šią knygą rašė dešimtmetį, laikydamasis
didelio slaptumo, nes N.Chruščiovo destalinizacijos vajus buvo
trumpalaikis, o rašytojas atsidūrė KGB agentų akiratyje.
Grupė padėjėjų, kuriuos rašytojas vadino nematomaisiais,
padėjo jam išspausdinti rankraštį, padaryti jo fotokopijas ir
slapta išgabenti į Vakarus, kur buvo laukiama, kada bus duotas
leidimas knygą išleisti.
„Jis dirbo labai sudėtingomis sąlygomis. Jis visada turėdavo
iš anksto suplanuoti, kur paslėpti savo rankraščius. Jis rašė,
niekada neturėdamas viso savo veikalo, – pasakojo viena iš
„nematomųjų“ pagalbininkių Jelena Čiukovskaja. – Jis
užsirašinėdavo pastabas užrašų knygelėje: įterpti tai į
vieną ar kitą skyrių; šis skyrius paslėptas Estijoje, o kitas –
Maskvoje.“
„Gulago archipelagas“ išlieka „viena iš svarbiausių
knygų mano kartos žmonėms ir iki šiol nėra praradęs savo
svarbos“, sakė nevyriausybinės organizacijos „Memorial“
prezidentas Arsenijus Roginskis, kurio judėjimas tiria ir stengiasi
įamžinti Sovietų Sąjungos totalitarinę praeitį.
„Ji puikiai aprašo GULAGo gimimą ir veiklą, visuomet
pasakojime skirdama centrinę vietą žmonėms – tai gali padaryti
tik didis rašytojas“, – pažymėjo A.Roginskis.
Iki komunistinio režimo griūties A.Solženicynas visas pajamas
iš savo knygos pardavimo skirdavo pagalbai sovietų politiniams
kaliniams.
