Lapkričio 22-oji už Atlanto dažnai pavadinama diena, kai Amerika neteko nekaltybės.
Nors J.F.Kennedy buvo jau ketvirtasis JAV prezidentas, kuris neteko gyvybės užimdamas šalies vadovo postą, tik jo nužudymo akimirka buvo nufilmuota.
Sąmokslo teorijų – daugybė. Bet pagal oficialią versiją JAV vadovą pakirto 26 metų L.H.Oswaldo paleisti šūviai.
Šis buvęs JAV jūrų pėstininkas vos po dviejų dienų pats buvo nušautas. Todėl apie L.H.Oswaldą turi pasakoti kiti, o Minske, kur gyveno 1959–1962 metais, jis atsimenamas puikiai.
Į Sovietų Sąjungą pabėgęs L.H.Oswaldas Minske buvo mėgstamas. Jį pažinoję baltarusiai iki šiol netiki, kad būtent L.H.Oswaldas nušovė J.F.Kennedy.
Atkakliai viliojo merginas
„Man jis tiesiog patiko“, – dabar teigia Ernstas Titovecas, prieš daugiau nei 50 metų Minske studijavęs mediciną ir prisirišęs prie L.H.Oswaldo, atvykusio į Sovietų Sąjungą.
Bičiuliai drauge vaikščiodavo į šokius ir koncertus, mėgdavo krėsti išdaigas ir aktyviai siekė merginų dėmesio.
E.Titovecas gerai kalbėjo angliškai ir padėjo L.H.Oswaldui susirasti merginą – Marina Prusakova, kuri esą buvo „žvėriškai patraukli“, vėliau ištekėjo už amerikiečio.
Ką jis pamanė išgirdęs, kad būtent L.H.Oswaldas buvo apkaltintas JAV prezidento nužudymu?
„Negalėjau patikėti savo ausimis, – sako E.Titovecas, kuris netgi sulaukęs 75 metų uoliai pluša laboratorijoje. – Neabejoju, kad jis nekaltas. Jis nebūtų galėjęs ko nors nužudyti.“
Mėgo aplinkinių dėmesį
L.H.Oswaldas vos atvykęs į Maskvą pareigūnams pareiškė esantis marksistas ir iš karto paprašė Sovietų Sąjungos pilietybės.
Kaip savo naujoje knygoje „Įsibrovėlis“ („The Interloper“) apie L.H.Oswaldo Minske praleistus metus rašo JAV žurnalistas Peteris Savodnikas, amerikietis sovietams teigė galintis papasakoti apie slaptą JAV žvalgybinį lėktuvą U-2.
KGB keisto svečio istorija nesusidomėjo ir jau rengėsi išsiųsti L.H.Oswaldą namo, bet amerikietis iš nevilties net persirėžė sau riešą. Maskva, pabūgusi tarptautinio skandalo, leido jam likti.
Tiesa, ne sostinėje. L.H.Oswaldas buvo išsiųstas į Minską, kur gavo darbą elektronikos gamykloje ir buvo apgyvendintas vieno kambario bute miesto centre.
L.H.Oswaldas, kuris buvo vienintelis amerikietis Minske, mėgavosi miestiečių dėmesiu.
Jis nuolat lankydavosi studenčių bendrabutyje netoli savo daugiabučio.
„Jis ateidavo be jokio perspėjimo, pasibelsdavo į kieno nors duris ir pareikšdavo: „Labas, štai ir aš.“
Kurios nors merginos kambaryje jis praleisdavo dvi tris valandas“, – pasakoja Ina Markava.
„Jis manė visiems esantis labai įdomus. Jei jis jausdavo, kad jam trūksta dėmesio, aplinkiniai tai tuoj pat sužinodavo“, – prisimena moteris, tada bendravusi su L.H.Oswaldu.
Pilka buitimi nusivylė
KGB, žinoma, atidžiai sekė jaunąjį amerikietį – L.H.Oswaldo bute buvo įtaisyta blakių.
Kaip teigia E.Titovecas, ir pats L.H.Oswaldas suprato, jog sovietai jį įtaria esant JAV centrinės žvalgybos valdybos agentu.
Buvę jo draugai Minske teigia manantys, kad amerikietis išties tikėjo komunizmo idealais. Bet tik pirmuosius gyvenimo Sovietų Sąjungoje metus – vėliau jis ėmė bjaurėtis sovietine buitimi.
„Kai tik pradėdavome kalbėtis apie JAV ir Sovietų Sąjungos skirtumus, aš jam visada sakydavau: „Jūs išnaudojate juodaodžius.“ Jis pripažindavo: „Taip, iš tiesų. Bet čia jūs gyvenate kaip vergai!“ – pasakoja E.Titovecas.
„Darbas nuobodus, o pinigų nėra kur išleisti. Čia nėra naktinių klubų, kėglinių, galima tik pašokti profesinės sąjungos renginiuose. Man jau gana“, – 1961-ųjų kovą savo dienoraštyje rašė ir pats L.H.Oswaldas.
