Apleistos kapinės patraukė juodųjų archeologų, bet ne valdžios dėmesį
Dešimtmečius veikęs karinis poligonas buvo virtęs kone atskiru miestu. Jame buvo įrengta cerkvė, o mirę kariškiai ir jų artimieji laidojami stačiatikių kapinėse. Turtingesnių ir labiau nusipelniusių žmonių amžino poilsio vietoms buvo iškasamos kriptos. Jie laidojami ornamentais išpuoštuose cinko karstuose.
Deja, Glūko stačiatikių kapinės iki šiol jiems negali tapti amžinojo poilsio vieta. Dabar čia – išplėštos kriptos, jose išvartyti karstai ir besimėtantys žmonių kaulai. Žemės paviršiuje – apversti paminklai, brūzgynai, medžių išvartos ir metalo detektoriais ginkluotų juodųjų archeologų iškastos duobės.
Vietinės valdžios institucijos apie šias kapines žino jau seniai. Vietinių gyventojų pasakojimai bei kraštotyrininkų surinkta ir dar prieš dešimtmetį Varėnos rajono savivaldybės administracijai perduota medžiaga, deja, situacijos nepakeitė.
Iki šiol šios išniekintos kapinės nėra net registruotos kaip laidojimo vieta. Dėmesio jos daugiau sulaukia iš kapų plėšikų ir juodųjų archeologų, o ne iš jas saugoti turinčių valdininkų.
Didžiausias poligonas carinėje Rusijoje
Maždaug 1882 metais Varėnoje pasklido garsas apie greitai čia būsiantį poligoną. Žydai puolė supirkinėti žemes, statyti parduotuves. Po kelerių metų įrengtas lauko artilerijos poligonas – tuo metu didžiausias carinėje Rusijoje.
XIX a. pabaigoje nutiesta geležinkelio atšaka jungianti Varėną ir Alytų. Pastatyta daug mūrinių pastatų, kareivinių, sandėlių, cerkvė, įrengtos kapinės. Teritorija šalia Senosios Varėnos buvo paversta karinio poligono vieta: su treniruočių lauku ir visa gyvenimui bei darbui reikalinga infrastruktūra.
Suklestėjo ir dabartinė Senoji Varėna – atsirado parduotuvės, smuklės, viešbučiai. Sako, buvo įsteigtas net viešnamis. Patys gyventojai daug užsidirbdavo ne tik iš prekybos. Mažiau apsukrūs ir vaikai rinkdavo poligone nukritusias švinines sprogmenų liekanas ir jas priduodavo. Varėna suklestėjo.
Besikeičianti politinė santvarka XX a. pabaigoje stipriai palietė ir šį karinį kompleksą. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo susprogdintas geležinkelio tiltas per Merkį. Vėliau jis buvo atstatytas vokiečių, tačiau veikė tik kelerius metus.
Karaliauja paveldo kasėjai ir istorijos niekintojai
Dabar buvusioje karinio poligono, kuriame lietuviai ruošėsi Laisvės kovoms, teritorijoje vyrauja visiška betvarkė. Senieji geležinkelio pylimai vietomis paversti smėlio ir žvyro karjerais. Vietiniai gyventojai kubiniais metrais nesikuklindami kasa žvyrą ir smėlį, o atsivėrusiose duobėse pila šiukšles ir atliekas.
Iš geležinkelių tiltų beliko tik akmeninės atramos ir atskiros mūrinės detalės. Nesaugomos jos vilioja ne tik akmenų vagis. Tai, ko negali įveikti vagys, įveikia chuliganai. Daužomos ir niokojamos techninio paveldo statinių dalys šiurpina ne vieną istorijos mylėtoją. Ypač tuos, kurie žino šios vietovės reikšmę Senajai Varėnai ir Lietuvai.
Vietos valdžios dėmesio nesulaukia net ir šiuo metu Lietuvos valstybės oficialiai saugomas buvęs parako sandėlis. Čia lobių ieškotojai bando versti sienas ir ieškoti nesamų praėjimų į kitas patalpas. Jų neranda, tačiau XIX a. mūras naikinamas ne vien metalo laužtuvų pagalba. Pasakojama, kad vienas „istorijos mylėtojas“ čia net mažą traktorių buvo atsivaręs...
Lietuvos kariuomenė rengė savo karius Laisvės kovoms
Paskelbus nepriklausomybę trečiajame dešimtmetyje Varėnos poligonas buvo naudojamas Lietuvos kariuomenės koviniam rengimui. Čia lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, buvo priimamos karių priesaikos ir vykdavo karinės pratybos. Politinių suiručių metu, tarp Lenkijos ir Lietuvos nubrėžus demarkacinę liniją, šis rengimo centras buvo perkeltas į dabartinį Gaižiūnų karinį kompleksą.
Vėliau čia dėl ypač tinkamo oro ligoniams įsikūrė Vytauto Didžiojo džiovininkų sanatorija. Prieš Antrąjį pasaulinį karą šį kompleksą perėmė Raudonosios Armijos daliniai. Čia buvo suiminėjami ir tremiami Lietuvos karininkai ir kiti gyventojai.
Senoji Varėna šių suiručių metu stipriai nukentėjo. Nustojus egzistuoti kariniam kompleksui, masiškai užsidarinėjo parduotuvės ir įstaigos. Miestelis pradėjo merdėti.
Poligonas galutinai neteko savo reikšmės per Antrąjį pasaulinį karą. Dauguma pastatų buvo susprogdinti, o didžiulė poligono teritorija užsodinta mišku.
Ekspertai pasibaisėję
Kultūros paveldo departameto prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė, pamačiusi esamą situaciją Varėnos poligone, nustėro. „Mano nuomone, tai visiškai neleistina situacija. Tai unikalus kompleksinis karinės istorijos objektas ir jam turi būti skiriamas tinkamas dėmesys. Visiškai nesuprantama situacija, kai amžinojo poilsio vieta yra niekinama ir joje mėtosi žmonių kaulai. Kultūros paveldo departamentas dės pastangas, kad šis kompleksas būtų išsaugotas ateities kartoms“, - kalbėjo departamentui vadovaujanti D.Varnaitė.
Istorikas Eugenijus Peikštenis taip pat susirūpinęs šiuo objektu: „Tai vienintelis taip gerai išlikęs to laikotarpio karinis kompleksas. Dar ir dabar žinantys žmonės gali atrasti buvusias poligono gatveles, pylimus ir geležinkelio komplekso likučius. Iki šiol yra išlikusi Artilerijos geležinkelio stotis, vandens bokštas, geležinkelio pylimas, parako sandėlis, Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės ir kiti mažiau žinomi objektai. Jie turėtų būti apsaugoti nuo išnykimo, o vietiniai gyventojai ir turistai galėtų čia susipažinti ne tik su Varėnos krašto, bet ir Lietuvos karine istorija“, - kalbėjo Genocido aukų muziejui vadovaujantis istorikas.
Apleistas kompleksas galėtų tapti turistų mėgstama vieta
Varėnos valdininkai dešimtmečius apsimeta nieko nematantys. Tačiau tai nė motais iniciatyviems žmonėms. Alytiškiai siūlo puikų dviračių maršrutą išlikusiu geležinkelio pylimu. Juo besidriekiantis mažai naudojamas vieškelis, patogus keliauti dviračiais, o turistai viliojami ne vien vaizdingu kraštovaizdžiu, bet ir nykstančios istorijos ir architektūros paminklais. Tačiau šiai idėjai įgyvendinti reikia savivaldybių paramos, kurios iki šiol nėra.
Pasak Kultūros paveldo departamento direktorės D.Varnaitės, nebūtina visos teritorijos skelbti valstybės saugomu objektu. Užtektų jeigu Varėnos ir Alytaus rajono savivaldybės ir galbūt net miškininkai daugiau dėmesio skirtų šiam objektui. Tiesa, pastarosios savivaldybėje eina tik geležinkelio pylimas, o pagrindinis miestelis stūkso varėniškių teritorijoje.
„Tai puiki vieta pažinti šių vietovių praeitį. Į valstybės saugomus objektus jau yra įtraukta keletas šio komplekso statinių. Užtektų šiek tiek aptvarkyti geležinkelio pylimą, įrengti informacinius stendus ir sustabdyti likusių objektų nykimą. Tai būtų puikus pavyzdys, kaip galima pritraukti turistus ir netgi gauti iš to ekonominę naudą miesteliui. Juk objektas yra šalia kelio Vilnius-Varšuva. Tereiktų tik šiek tiek entuziazmo ir minimaliomis priemonėmis būtų galima šį objektą padaryti tinkamą turistams“, - apie istorinio objekto pritaikymą turizmui kalbėjo departamento vadovė.
Šiuo metu į valstybės saugomų objektų sąrašą yra įtraukti vos trys objektai iš šio komplekso: buvusi geležinkelio stotis, vandens bokštas ir parako sandėlis.
