Pasak M.Rosos, K.Kolumbas yra Jogailos sūnaus, 1444 metais mūšyje su turkais vos nežuvusio Lenkijos, Vengrijos ir Kroatijos karaliaus Vladislovo III sūnus.
Mokslininkas faktus, susijusius su K.Kolumbo gyvenimu, studijavo net 22 metus. Ieškodamas atsakymų į rūpimus klausimus, kapstėsi po Portugalijos, Ispanijos, Dominikos Respublikos ir Lenkijos archyvus. Jo tyrimų rezultatai sugulė į knygą, kuri pasirodė 2006 m. portugalų kalba, netrukus – ir ispanų. 2012 m. knygą išsivertė lenkai, o kitąmet vasario mėnesį ją bus galima rasti ir Lietuvos knygynuose. Knygą leidžia „Charibdė“.
Įrodinėdamas lietuvišką iki šiol italu laikomo K.Kolumbo kilmę, M.Rosa pasitelkia daug argumentų. Pavyzdžiui, keista atrodo tai, kad „italas“ K.Kolumbas neparašė nė vieno laiško italų kalba, netgi rašydamas broliams, kurie su juo gyveno Ispanijoje.
Taip pat keista, kaip K.Kolumbas, istorijos knygose pristatomas kaip nekilmingas valstiečio vilnos perdirbėjo sūnus, galėjo 1479 m. vesti merginą iš turtingos Portugalijos aristokratų šeimos.
Esama įrodymų, kad K.Kolumbo uošvis portugalas buvo toks kilmingas, kad buvo paties karaliaus meilužės dėdė. O K.Kolumbo svainis buvo karaliaus asmens sargybinis. K.Kolumbo žmona buvo viena iš dvylikos įtakingiausio Santjago karinio ordino – Visų šventųjų komtūrijos – „donų“, kurių vedyboms būdavo reikalingas karaliaus leidimas. Negana to, K.Kolumbo sūnus vedė Ispanijos karaliaus pusseserę.
Pažymėtina, kad vestuvės įvyko gerokai anksčiau nei garsioji K.Kolumbo kelionė. Tiek K.Kolumbas, tiek ir jo broliai jau tada turėjo garbingą „donų“ titulą.
Tai gana aiškiai liudija, kad istorijos vadovėliuose buvo mokoma gražios pasakos apie paprasto valstiečio prasimušimą iki kilmingųjų, primenančios „Disney“ kompanijos filmukus. Akademikai šiandien priversti pripažinti, kad K.Kolumbas nebuvo paprasto vilnos audėjo iš Genujos atžala, jis buvo labai kilmingo didiko sūnus. Apie poreikį iš naujo perrašyti K.Kolumbo biografiją yra kalbėję ir daugiau istorikų, ne vien M.Rosa.
Kitas menkai žinomas faktas yra tai, kad tikrasis Amerikos atradėjo vardas buvo ne Christopher Columbus, o Cristobal Colon (ispaniškai). M.Rosa įrodinėja, kad Cristobalis Colonas iš tiesų buvo princas Segismundo Henriques de Sa Colonna – aukštos Portugalijos didikės ir paslaptingojo Henrique Alemao sūnus. Ankstyvuosiuose laiškuose K.Kolumbas pasirašinėdavo vienintele raide – S, kuri, istoriko manymu, turėtų reikšti vardą Segismundo.
O Henrique Alemao buvo netikras vardas, kuriuo dangstėsi ne kas kitas, o jogailaitis Vladislovas III, mįslingai pradingęs 1444 m. po Varnos mūšio. M.Rosa įrodinėja, kad šis Jogailos sūnus slapta atvyko į Portugalijos Madeiros salą.
Nevietinės K.Kolumbo kilmės naudai kalba ir liudijimai apie jo išvaizdą – Amerikos atradėjas buvo aukštaūgis, blondinas, šviesų akių – tai visiškai nebūdinga vietiniams Viduržemio jūros regiono gyventojams.
Be to, istorikus intriguoja panašumai tarp K.Kolumbo ir Vladislovo III herbų.
