Nuo sekmadienio vykstančiame susitikime, be kita ko, aptariamas
finansavimo trūkumas - ketinama prašyti daugiau lėšų komisijos
veiklai, BNS pirmadienį sakė komisijos narys parlamentaras
konservatorius Arvydas Anušauskas.
„Tuo tarpu yra bendri techniniai klausimai, nes komisija nesirinko
nuo 2005 metų. Ir finansinius (reikalus svarstome), nes finansavimas
komisijos toks, kad ji rinktis negali“, - teigė istorikas Seimo
narys.
A.Anušauskas sakė kol kas nežinantis, kiek pinigų trūksta. Jo
teigimu, daugiau paramos reikėtų užsienio mokslininkų atvykimui.
„Dabar apie 300 tūkstančiai litų yra finansavimas, bet kadangi
į posėdžius kviečiame žymiausius mokslininkus iš viso pasaulio,
jiems atvykti reikalingos lėšos“, - paaiškino jis.
Pasak A.Anušausko, kitas komisijos posėdis greičiausiai įvyks
kitąmet.
Tarptautinę komisiją pernai rudenį dekretu paskelbė
prezidentė Dalia Grybauskaitė. Į ją įtrauktos kelios dešimtys
istorikų iš Lietuvos ir užsienio, kurie tirs ir bandys bendrai
įvertinti Lietuvoje okupacijos metais įvykdytus nusikaltimus.
Tarptautinę komisiją 1998 metais pirmą kartą sudarė
tuometinis prezidentas Valdas Adamkus.
Tačiau komisijos nariai nebesirinko po to, kai Lietuvos
generalinė prokuratūra pateikė įtarimus komisijos nariui istorikui
Yitzhakui Aradui prisidėjus prie lietuvių civilių
žudynių Antrojo pasaulinio karo metais.
Karo metu sovietų partizanams priklausęs I.Aradas savo kaltę
kategoriškai neigė, o 2008 metais tyrimas nutrauktas - prokurorų
teigimu, dėl įrodymų trūkumo.
Prezidentės D.Grybauskaitės dekrete pripažįstamas Holokausto
išskirtinumas - nurodoma, kad komisija sudaroma atsižvelgiant į
„Holokausto išskirtinį, precedento neturintį pobūdį ir mastą,
kitus nacių okupacinio režimo nusikaltimus ir skaudžius
sovietinio okupacinio režimo padarinius Lietuvos gyventojams“.
Dekrete įtvirtinta, jog „siekiant nubrėžti takoskyrą tarp
nacių okupacinio režimo ir sovietinio okupacinio režimo
nusikaltimų, sudaromos dvi atskiros ir nepriklausomos pakomisės“.
Lietuva ir kai kurios kitos Rytų Europos šalys yra sulaukiusios
kritikos, esą bando sulyginti nacių ir sovietų nusikaltimus,
sumenkinti Holokaustą. Lietuvos valdžia tokius kaltinimus atmeta ir
savo ruožtu pabrėžia, kad Vakarai per mažai žino apie
komunistinių režimų nusikaltimus, o Rusija vengia sąžiningai
įvertinti Sovietų Sąjungos žiaurumus ir Baltijos šalių
okupaciją.
Sovietų sąjungai 1940 metais okupavus Lietuvą, buvo nužudyta
tūkstančiai žmonių, 1941-ųjų metų birželį daugiau nei 17
tūkst. gyventojų ištremti iš šalies.
Netrukus kilus vokiečių ir sovietų karui, šalį užėmė
nacistinė Vokietija. Naciai, dažnai padedami vietos kolaborantų,
išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Sovietinės okupacijos metu, valdant diktatoriui Josifui Stalinui,
iki 1952 metų į lagerius ir tremtį buvo išvežta 275 tūkst.,
fronte žuvo 25 tūkst. Lietuvos gyventojų, gyvybės taip pat neteko
daugiau nei 20 tūkst. prieš sovietų okupaciją kovojusių Lietuvos
partizanų ir jų rėmėjų.
