Jau dabar neabejojama, kad tai bus dar vienas baltarusių bandymas savintis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) vadovus. Tai, kad didysis kunigaikštis Vytautas yra ne lietuvis, o baltarusis, galima suprasti iš baleto pristatymo.
„Dramatiškas Baltarusijos likimas. Liaudies mitologijos stebuklas. Baltarusių viduramžių „aukso amžius“, jo didieji veikėjai, kurių asmeninės dramos susipynė su tėvynės likimu“, - taip Baltarusijos nacionalinis akademinis didysis operos ir baleto teatras pradeda baleto „Vytautas“ pristatymą.
„Baleto herojai – vyriškas ir protingas Vytautas Didysis, klastingas ir žiaurus Jogaila, trapi, švelni ir stipri Ona, kilni ir didinga Jadvyga, didvyriška ir ištikima baltarusių tauta – atgis scenoje, pateikdami žiūrovams kvapą gniaužiančią istoriją iš baltarusių senovės istorijos“, - toliau rašoma baleto reklamoje.
Baltarusiją įkūrė Mindaugas?
Lietuvos istorikų toks baltarusių elgesys jau nestebina.
Istorikas Alfredas Bumblauskas pastebi, kad moksliškai sunkiai pagrindžiamos linijos, esą LDK yra baltarusių nuopelnas, laikosi dauguma Baltarusijos istorikų.
„Pas juos tai jau tapo religija. Išgirdę tokias kalbas grįžta ištisi lietuvių autobusai apsiverkę. Baltarusiai yra vėluojanti tauta ir jiems reikia tapatybės formulės. Manyčiau, kad jiems ilgai nesiseks gyventi su Didžiojo Tėvynės karo ar trijų slavų tautų brolybės mitologija, todėl jie tokiu būdu ieško identiteto“, - kalbėjo A.Bumblauskas.
Jis pastebi, kad pirmieji savintis LDK kunigaikščius pradėjo opozicijos atstovai, tačiau dabar tokią poziciją po truputį perima ir oficialios valstybės institucijos. Pavyzdžiui, karaliui Mindaugui kaip baltarusių valstybės kūrėjui jau žadama statyti paminklą.
A.Bumblauskas pastebi, kad taip elgdamasi Baltarusija kuria „Makedonizacijos problemą“. Taip jis priminė Graikijos ir Makedonijos nesutarimus dėl pastarosios valstybės pavadinimo. Dėl to dvi kaimynės praktiškai nebendrauja, Graikija blokuoja Makedonijos integraciją į Europos Sąjungą.
A.Lukašenka naują požiūrį toleruoja
Istorikams skaudu, kad Baltarusija skiria daugiau lėšų savo istorijos propagandai, o Lietuvoje jos gynimu nesirūpina nė viena valstybės institucija.
„Kartais žiūrint, kaip baltarusiai stato spektaklius, kuria filmus apie tuos laikus, ima pavydas“, - pripažino istorikas Tomas Baranauskas.
Lietuvos istorijos savinimąsi mūsų šalies istorikai vadina litvinizmu. Šis procesas Baltarusijoje prasidėjo dar 1989 m.
„Tuo pagrįstas visas baltarusių patriotizmas. Esą lietuviai buvo žemaičiai ir mažai susiję su LDK. Prezidentas Aliaksandras Lukašenka irgi yra linkęs toleruoti tokias kalbas. Jie, kai reikia, naudojasi tokiomis kalbomis kaip priemone valstybingumui stiprinti“, - pastebi T.Baranauskas.
Istorikas teigia, kad grįsdami savo teoriją baltarusiai kartais naudoja visiškai klaidingas istorijos detales, pavyzdžiui, kad pirmoji LDK sostinė buvo Naugardukas. Nepagrįstai bandoma slavinti ir lietuviškus kunigaikščių vardus, savintis Vilnių.
Tiesa, kai kurie istorijos faktai jiems visiškai tinkami, pavyzdžiui, visa dabartinė Baltarusija anksčiau priklausė LDK, vėlyvaisiais LDK laikais – XV-XVI a. dalis raštų buvo rašoma baltarusių kalba. Tačiau visiškai ignoruojama tai, kad LDK įkūrėjai, visi kunigaikščiai, buvo iš baltų genčių.
Ambasadorius: „Istorija yra bendra“
Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Evaldas Ignatavičius įsitikinęs, kad diskutuoti su baltarusiais apie LDK laikus galima draugiškai ir konstruktyviai. Jis neskuba daryti išvadų dėl baleto „Vytautas“, kol jo nematė.
„Aš visada pabrėžiu, kad tai yra bendra istorija ir niekada negalima sakyti, kad LDK kūrė vieni lietuviai arba vieni baltarusiai. Tai buvo kelios tautos, iš kurių vėliau išsivystė savarankiškos valstybės. Manau, taip reikia ir žiūrėti į istoriją“, - portalui lrytas.lt teigė Minske dirbantis Lietuvos diplomatas.
Jis mano, kad objektyvios tiesos nagrinėjant LDK istoriją geriausia ieškoti bendromis pastangomis – kas kalbant apie viduramžius buvo daroma su Lenkija. Bendra Lietuvos ir Baltarusijos istorikų diskusija Minske jau vyko.
„Kai susirenka rimti istorikai, kurie tuos dalykus išmano, tai tarp jų paprastai nekyla didelių ginčų“, - kalbėjo diplomatas. Esą kai kurie asmenys politizuoti istoriją gali bandyti sąmoningai.
Jis mano, kad Lietuva turėtų daugiau pati propaguoti savo istoriją. Kaip pavyzdį jis nurodė neseniai į baltarusių kalbą išverstą naują Lietuvos istorijos knygą, išleistus albumus apie Radvilas ir kitus istorinius įvykius.
E.Ignatavičius pastebi, kad baltarusiai yra istorijos „ieškojimo būsenoje“ ir ne visi bando savintis LDK laikus. Kai kurie vietiniai istorikai apie LDK atsiliepia neigiamai ir šie laikai vos ne tapatinami su slaviškų žemių okupacija.
Primename, kad A.Lukašenkai atėjus į valdžią ši šalis pati atsisakė į lietuviškąjį Vytį panašaus herbo.
