Šiais metais Jakutske, tolimose Sibiro platybėse, artėjant Pergalės dienai buvo atidengtas paminklas J. Stalinui. Beje, tai jau trečias paminklas šiam buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui šioje autonominėje respublikoje.
Stalinui paminklų, dažnai tik biustų, yra jau ne viename Rusijos ir Gruzijos mieste. Tik po to, kai visas pasaulis per Rusijos ir Gruzijos karą apstulbęs savo televizorių ekranuose pamatė Stalino paminklą, stovintį visu ūgiu gimtajame jo mieste Goryje, Tbilisis pašalino jį iš šio miesto centrinės aikštės.
Veiksminga žudymo mašina
Jeilio universiteto (JAV) istorikas Timothy Snyderis, garsios knygos „Kruvinos žemės, išleistos ir lietuvių kalba, autorius, teigia, kad Stalino sistema žmones naikino net veiksmingiau nei A.Hilterio Vokietija.
J.Stalinas naikino ideologiniu, klasiniu principu, o Hitleris – tautiniu. Bet ir J.Stalinui buvo nesvetimas požiūris į nepatikimas tautas, kurias reikia bent jau deportuoti į Sibirą ar Kazachstaną, atiduoti šalčiui ir badui.
Badą J.Stalinas pasitelkė į pagalbą ir prieš pasiturinčius valstiečius bei tam tikrus kraštus, pavyzdžiui, Ukrainą.
Beje, T.Snyderio teigimu, Hitleris apie tai žinojo.
1932 m. jis iškėlė teiginį: „Jeigu tu tiki į badą, vadinasi, tu esi su nacistais.”
Badu žmones marino ir vieni, ir kiti taip pat ir koncentracijos stovyklose.
„J. Stalino laikais sukurta daug efektyvesnė slaptoji policija, nei turėjo Hitleris. Ši struktūra ir vykdė masinius žmonių trėmimus bei juos žudė. A. Hitleris buvo J. Stalino mokinys, žmonėms naikinti sukūręs ir tam tikrų naujovių, tokių kaip dujų kameros”, – teigė T. Snyderis.
Jis pažymi, kad net ir „Didžiojo teroro” laikais, 1937–1938 m., Rusijoje žudynėse dalyvavo vos keli šimtai čekistų su pistoletais.
Buvęs Jugoslavijos partizanas, o vėliau diplomatas Milovanas Džilasas garsiojoje knygoje „Pokalbiai su Stalinu” aprašo, kaip J.Stalinas su aplinka mėgo žiūrėti įvairias komedijas, o vėliau gerokai pagėrusiems savo bendražygiams diktatorius imdavo rodyti, kaip buvo žudomi jų oponentai, buvę draugai. Visi ir vėl kvatodavo.
J.Stalinas savo sugebėjimais išnaikinti oponentus ir kitus, kaip pats teigė, klasinius priešus, nevengė net pasigirti kalbėdamas su savo sąjungininkais kare su hitlerine Vokietija.
Amerikiečių rašytojas Williamas Wollmanas, knygos „Europa–centrinė stotis” autorius, rašė, jog abu diktatoriai buvo vienodai baisūs. Vieniems atrodo baisesnis A. Hitleris, nes vykdė holokaustą, o kitiems – J. Stalinas, nes sunaikino daugiau žmonių.
Rusams patinka vis labiau
Pirmąkart pasaulis ir dalis pačios Rusijos visuomenės buvo šokiruota šioje šalyje didėjančio Stalino populiarumo 2008 metais.
Tada televizijos kanalas „Rosija” kartu su Rusijos mokslų akademijos Istorijos institutu surengė populiarų konkursą, kuriame žmonės galėjo išrinkti svarbiausią asmenį per visą Rusijos valstybės gyvavimo laikotarpį.
Įvertinus tarpinius rezultatus, Stalinas buvo atsidūręs pirmojoje vietoje, tačiau kilus dideliam triukšmui, nusmuko į trečiąją.
Bet nuo konkursą laimėjusio kunigaikščio Aleksandro Nevskio, sutriuškinusio švedus, o paskui Livonijos ordiną, atsiliko visai nedaug.
„J. Stalino populiarumas Rusijoje stulbinamai auga. M. Gorbačiovo laikais į Staliną palankiai žiūrėjo 12 proc. šalies gyventojų. Šiais metais 42 proc. Rusijos žmonių pripažino, kad Staliną vertina kaip svarbiausią šios valstybės veikėją”, – teigia Rusijos visuomenės nuomonių tyrimo agentūros „Levada” centro analitikas Levas Gudkovas.
Ėmė reikalauti portretų
Matydami tokius Rusijos žmonių sąmonės pokyčius, komunistai ir karo veteranai netgi ėmė reikalauti J. Stalino portretų bent švenčiant Pergalės dieną.
Prieš trejetą metų, kai buvo minimas pergalės 65-metis, tokią iniciatyvą iškėlė Maskvos miesto deputatai. Bet dėl kilusio kitos dalies Rusijos žmonių nepasitenkinimo šių planų buvo atsisakyta. Beje, diktatorius iki šiol populiarus ne tik Rusijoje, bet ir savo gimtinėje – Gruzijoje.
„Sovietiniais metais gruzinams J.Stalinas buvo lyg ikona, o šiandien ne vienas gruzinas galvoja: jis nors ir padarė daug blogo, bet yra labai garsus mūsiškis”, – pažymėjo Gruzijos valstybinio literatūros muziejaus direktorius Laša Bakradzė.
O ką Rusijos gyventojai tokio patrauklaus mato asmenybėje, kurios politika sukėlė masines žmonių žudynes?
Atsakymą pateikia Rusijos komunistai – tai iš dalies pripažįsta net ir demokratai. Stalinas laikomas žmogumi, sukūrusiu galingą Sovietų Sąjungos valstybę.
Jam vadovaujant Sovietų Sąjunga laimėjo Didžiuoju Tėvynės karu Rusijoje vis dar vadinamą Antrąjį pasaulinį, nusinešusį daug aukų ir palietusį beveik kiekvieną šeimą.
Nors ir patys komunistai pripažįsta, kad dalis aukų žuvo dėl Stalino ir generolų kaltės, o nemažai represuotųjų, nužudytųjų buvo nekalti, taisyklė, jog nugalėtojai neteisiami, tebėra šventa.
Tad nors valdžia kol kas dar nepritaria norams Stalino portretus naudoti iškilmingų renginių metu, karo veteranai gegužės 9-ąją tai ignoruoja. Pergalės dieną jų rankos kelia portretus ir šūkius su Stalino vardu.
Ar vėl bus Stalingradas?
Viena dažniausių pastangų sugrąžinti į viešumą J.Stalino vardą – siūlymas Volgogrado miestą vėl pavadinti Stalingradu.
Šiuo vardu jis įrašytas ir į istoriją, kaip legendinio mūšio vieta, kurioje pasiektas persilaužimas Sovietų Sąjungos kare su Vokietija.
Šių metų vasario mėnesį Rusijoje buvo prisimintos J.Stalino mirties 60-osios ir Stalingrado mūšio 70-osios metinės.
Nei A.Hitleris, nei J.Stalinas dar prieš prasidedant šiam mūšiui negalvojo, kad jis bus toks svarbus.
Pasak Vokietijos dienraščio „Die Welt”, A.Hitleris, liepdamas užimti Stalingradą, norėjo tik pridengti savo kariuomenės puolimą Kaukaze. O J.Stalinas jau buvo sutikęs su karinių vadovų siūlymu palikti miestą, bet paskutinę akimirką persigalvojo.
Kai kurių istorikų nuomone, toks jo sprendimas buvo paremtas ir simbolizmu, kuriuo šis miestas pažymėjo J.Stalino gyvenimą. Šiame mieste būsimasis diktatorius iš smulkaus kriminalinio elemento ir persekiojamo revoliucionieriaus tapo vienu iš bolševikų lyderių.
Čia jis sutiko ir meilę Nadeždą Aliliujevą, antrąją savo žmoną.
Jos savižudybė 1932 m. sukėlė S.Stalinui paranoją, kuri galbūt ir buvo viena nepasitikėjimo kitais žmonėmis ir masinių žudynių šalyje priežasčių.
Ilgisi sovietinės galybės
Šiandieninės Rusijos vadovų požiūris į J.Staliną skiriasi. Prezidentas, dabar premjeras Dmitrijus Medvedevas 2009 m. paskelbė raginimą įgyvendinti destalinizacijos politiką.
Bet dabartinis šalies vadovas Vladimiras Putinas laikosi kitos nuomonės.
„V.Putinas savo dėmesiu ir pagarba slaptosioms tarnyboms bei politika, pabrėžiančia galingą valstybę ir sovietinės praeities ilgesį, pats pastūmėjo Rusijos visuomenę vėl atsigręžti veidu į J.Staliną”, – pažymi Maskvos Karnegio centro analitikė Maša Lipman.
Jos nuomone, šiandieninėje Rusijoje J.Stalinas vadinamas ir diktatoriumi, kuris yra kaltas dėl milijonų žmonių žūties, ir protingu valstybės vadovu, iš pradžių sukūrusiu galingą valstybę, o paskui laimėjusiu karą su A.Hitleriu.
Įdomiausia, kad šios dvi charakteristikos nemažos dalies Rusijos žmonių sąmonėje neprieštarauja viena kitai, nes nacionalinė didybė posovietinėje Rusijoje gali būti suvokta ir kaip teisė į prievartą bei žiaurumą.
Dar kitas sovietų diktatoriaus populiarumo priežastis šių dienų Rusijoje nusako rašytojas Viktoras Jerofejevas, J.Stalino kulto priešininkas.
Jis rašo, kad J.Stalinas vis dar gyvena širdyse vargšių močiučių, svajojančių apie teisingumą ir korumpuotų valdžios pareigūnų nubaudimą. Jis gyvas pažemintuose ir nuskriaustuose Rusijos visuomenės sluoksniuose, kuriems neužtikrinamas net toks gyvenimas, kaip tų laikų Sovietų Sąjungoje.
Jis taip pat gyvuoja aukščiausiuose Rusijos valdžios ešelonuose, kurie norėtų valdyti taip, kaip J.Stalinas.
Ir galiausiai – J.Stalinas nemarus Rusijoje kylant nacionalizmo bangai. Jos išraiška – noras matyti, kaip Rusija vėl tampa galinga valstybe, kurios bijo ir kurią gerbia visos šalys, o ypač kaimynės.
Diktatorių palankiai vertina dauguma
2007 m. ir 2011 m. Rusijoje buvo paklausta: J.Stalinas padarė valstybei daugiau gero ar blogo? Apklausą surengė Visos Rusijos visuomenės tyrimo centras.
2007 m. palankiau J.Staliną vertino 15 proc., o 2011 m. – jau 26 proc. apklaustųjų. Per tą laiką nuo 33 iki 22 proc. sumažėjo skaičius žmonių, kurie galvoja, kad J.Stalino veiksmuose vyravo blogis.
Net 45 proc. mano, kad destalinizacija nereikalinga. Šių metų kovo mėnesį Karnegio centras pristatė nuomonių apie J.Staliną apklausą, atliktą NVS šalyse.
Į klausimą, ar sutinkate, kad J.Stalinas buvo protingas vadovas, kuris sukūrė klestinčią ir galingą Sovietų Sąjungą, Rusijoje 15 proc. atsakė „žinoma, taip”, 32 proc. – „ taip”, o 25 proc. – „iš esmės taip”. Taigi žodeliu „taip” J.Stalino vaidmenį šiandien vertina 72 proc. apklaustųjų.
