Braškanti imperija ir jos simboliai – dar ne istorijos šiukšlyne, tačiau lietuviai, pirmieji paskelbę nepriklausomybę, jau pradėjo šį procesą. Geležiniai, variniai, drobiniai herbai – vis dar ant įstaigų sienų, stabai – miestų aikštėse. Jiems likę keli mėnesiai, nes prasidėjęs laisvės žygis pakeis viską iš esmės.
Šarvuočiai ir desantininkai laukia įsakymo savo bazėse Vilniuje, Kaune, Alytuje ir kituose miestuose, bet tą dieną jie niekam nerūpi. Drąsa ir pasiryžimas – visiškai užgožę atsargumą, dvejones, baimę. Tai – diena, kai pasikeitusi Lietuva įtvirtina savo pasirinkimą ir supurto gelžbetoninius sovietų imperijos pamatus. Tai oficiali – SSRS pabaigos pradžia. Lūžio taškas.
1990-ųjų kovą, kai buvo paskelbta apie atkuriamą Lietuvos valstybę, o į Vilnių krypo pasaulio naujienų agentūrų žvilgsniai, tuometinėje Aukščiausioje taryboje darbavosi ir fotografas Paulius Lileikis. Jis fiksavo tai, apie ką dabar rašoma istorijos vadovėliuose.
Šiandien jūsų dėmesiui – niekur iki šiol neskelbtos reikšmingosios dienos akimirkos parlamente ir šalia jo. Laikmečio ženklai – jaunos valstybės piliečiai, politikai, naujos valstybės simboliai. Lietuvos tauta ir jos lūkesčiai. Kai kurių čia užfiksuotų žmonių jau nebėra su mumis, bet jų vardus primena nuveikti darbai.
Daug kas šalyje pasikeitę, bėgantys metai neša vis naujas permainas, tačiau tos istorija tapusio mūsų valstybės pavasario akimirkos išlieka gaivios ir džiuginančios.
