Į „Aušros“ muziejų molinės lentelės su įspaustais ženklais pateko kartu su gausia archeologo kunigo Juozapo Žiogo, gyvenusio 1868–1935 m., kolekcija. J. Žiogas domėjosi proistore, pats kasinėjo archeologijos paminklus, sukaupė daugiau kaip tūkstantį archeologinių radinių. Po kunigo mirties ilgai tęsėsi ginčai, kam turėtų atitekti jo kolekcija. 1961 m. beveik visa archeologo J. Žiogo surinkta kolekcija pateko į „Aušros“ muziejų.
Tarp vietinių akmeninių kirvių, geležinių darbo įrankių, žalvarinių papuošalų buvo ir šis egzotiškas radinys iš tolimų kraštų. Gaila, bet „Aušros“ muziejaus archeologams nežinoma, iš kur šumerų dantiraščio lenteles gavo pats J. Žiogas. Į tolimas keliones jis nebuvo išvykęs. Greičiausiai koks nors draugas, žinodamas apie J. Žiogo aistrą archeologijai, parvežė jam lenteles kaip suvenyrą iš Mesopotamijos. Lietuvoje dar 17 dantiraščio lentelių ir jų atspaudų iš orientalisto Pranciškaus Tičkovskio kolekcijos saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje.
Nesitikint Lietuvoje rasti dantiraščio specialistų, per kolegas archeologus buvo kreiptasi į Britų muziejų, kur saugoma didelė molinių lentelių kolekcija ir yra dantiraščio dešifruotojų. Vienas iš jų, daktaras Irvingas Finkelis (Irving Finkel), patvirtino, kad „Aušros“ muziejaus eksponatai – originalai, perskaitė ir datavo juos. O daktaro Džono Tayloro (Jon Taylor) dėka „Aušros“ muziejaus dantiraščio lentelių fotografijos ir informacija apie jas įkelta į dvi tarptautines dantiraščio duomenų bazes, kurias naudoja įvairių šalių specialistai moksliniame darbe.
Paaiškėjo, kad „Aušros“ muziejaus turimos molinės lentelės yra iš Mesopotamijos, Ūro III karalystės, kuri gyvavo XXI a. pr. Kr. Tekstai, parašyti šumerų kalba, yra šventyklos administracijos dokumentai, savotiškos sąskaitos-faktūros. Ne veltui šumerus vadina biurokratų tauta – yra išlikę dešimtys tūkstančių molinių lentelių, liudijančių apie jų ūkinius reikalus.
Vienoje lentelėje rašoma apie jaučio nuomą trims dienoms, minima ožka. Kitoje – šventyklos raštininkas Lu-gina, Lu-babos sūnus, savo antspaudu patvirtina informaciją apie karališkas nendres. Trečioje kalbama apie prekių pristatymą Šulgi-Simti. Šumerų raštininkai ant lentelių rašydavo datas, tik metus jie skaičiuodavo kitaip. Užrašas „metai, kai devintą kartą buvo sugriauti Simurrum ir Lullubum miestai“ reiškia, kad molinė lentelė rašyta keturiasdešimt antrais Ūro III karalystės valdovo Šulgi (2094–2047 m. pr. Kr.) valdymo metais, t. y. lygiai prieš 4064 metus.
Taigi dabar šie Lietuvoje reti eksponatai nušvito naujoje šviesoje. Jau žinomas žmogaus, nendriniu įrankiu įspaudusio dantiraščio ženklus į drėgną molį, vardas ir tiksli data, kada tai įvyko. Archeologiniams radiniams šie faktai itin reti.
