Dešimt lietuvių raitelių vienintelės lietuviškos veislės žirgais žemaitukais 2010-aisiais pasiryžo dviem tūkstančiams kilometrų pragaro, kad pakartotų Vytauto Didžiojo žygį iki Juodosios jūros ir patikrintų legendą, ar tikrai didžiojo kunigaikščio žirgai gėrė sūrų jos vandenį.
Patikrino ir įsitikino: legenda nemelavo, nes žemaitukai gėrė sūrų Juodosios jūros vandenį.
Lietuviai jojo žemaitukais
Pernai verslininko Giedriaus Klimkevičiaus vėl suburta raitelių komanda žemaitukais patraukė valdovų Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės keliu iš Vilniaus į Krokuvą Lenkijoje.
Panašų žygį – žirgais ir su istorinės minties misija – šiemet surengė Rusijos kazokai, pakartodami Matvejaus Platovo būrio maršrutą, kai rusų armija persekiojo 1812–1814 metų karą pralaimėjusią Napoleono kariuomenę.
„Tiesą sakant, apie lietuvių žygius sužinojome tik atvykę į Lietuvą, – tvirtino Rusijos kazokų žygio vadovė Olga Korn. – Tačiau su lietuviais raiteliais jau susidraugavome ir jie mus žada palydėti iki Lietuvos ir Lenkijos sienos.”
Pasitiks bendraminčius
Šiandien Seirijuose lietuviai pasitiks bendraminčius kazokus ir drauge su jais pasieks Lietuvos pasienį.
Rugpjūčio 12-ąją prie Poklonaja Goros kalvos Maskvoje prasidėjusi Rusijos kazokų kelionė – kitokia nei buvo lietuvių, nors visų žygių mintis panaši: pakartoti istoriją.
Kazokai kelyje žada praleisti 82 dienas ir spalį ketina finišuoti prie Paryžiaus, šalia Fontenblo pilies, kurioje Napoleonas buvo priverstas atsisakyti sosto.
Rusijos kazokų žygio maršrutas driekiasi per Rusiją, Baltarusiją, Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją.
Iš viso raitelių būrys ketina įveikti 3200 km.
Žygeiviai iš Rusijos kelionėje nepervargsta: nakvoja viešbučiuose arba kaimo turizmo sodybose, per dieną vienas žirgas joja ne daugiau kaip 30–35 kilometrus. Lietuviai per abu žygius apsistodavo palapinėse, kuriose per lietų net nespėdavo išdžiūti kelionėje permirkę drabužiai.
„Nors Dono žirgai yra tikrai ištvermingi, nenorime jų nuvarginti, nes dauguma žirgų – vos penkerių metų. Mūsų tikslas nėra nuvaryti žirgus, mes tik norime prisiminti savo istoriją”, – aiškino O.Korn.
Rusai pinigų netaupo
Biudžetas rusams leidžia netaupyti – per 82 dienas jie išleis daugiau kaip milijoną JAV dolerių (apie 2,8 mln. litų).
Lietuvių biudžetas pirmojoje kelionėje iki Juodosios jūros siekė apie 30 tūkst. eurų (apie 103 tūkst. litų).
Rusijos kazokai žygiu siekia populiarinti ištvermingų auksaplaukių Dono žirgų veislę.
Jodami žemaitukais juos populiarinti siekė ir lietuviai: sovietmečiu vienintelės lietuviškos veislės žirgai buvo kone visiškai išnykę – jei tikėsime pasakojimais, buvo likęs vienintelis eržilas ir trys kumelės.
Pasveikindami ir palydėdami Rusijos kazokus prie Lenkijos sienos lietuviai nori parodyti pagarbą bendraminčiams.
Su lietuviais raiteliais bėgs ir garsiausiu Lietuvoje vadinamas šuo Alšis, savanoriškai prisijungęs prie raitelių Baltarusijoje per pirmąjį žygį.
