62 metų R. Sidrys nutarė siūlyti kultūros ministrui Arūnui Gelūnui Lukiškių aikštėje pastatyti romėnišką Triumfo arką ir įrengti turistams Romėnų kultūros kelią per Gedimino prospektą ir Užupį.
R. Sidrio siūloma arka turėtų būti dvigubai didesnė, nei statė romėnai. Aukštesnis nei 51 metras statinys taptų didžiausias Europoje ir pritrauktų turistų. Šiuo metu Paryžiuje stovinti arka yra 49 metrų aukščio.
Antropologo nuomone, milžiniška balta imperatoriaus Tito arkos kopija toje vietoje atrodytų natūraliai, nes atsidurtų tarp daugybės romėniškos kultūros elementų ir juos pratęstų.
Todėl R.Sidrys siūlo ministrui įrengti informacinius stendus prie Gedimino prospekto pastatų ir paminklų, pasakojančius apie romėnų kultūrą.
– Triumfo arkos buvo statomos didelei pergalei paminėti. Kokią pergalę minėtų jūsų siūloma arka? – „Sostinė” pasiteiravo amerikiečių antropologo ir archeologo R.Sidrio.
– Lietuvos pergalė – tai tūkstantmetis, kurio ji sulaukė. Todėl bareljefuose galėtų būti vaizduojami svarbiausi keturių Lietuvos regionų žmonės ir įvykiai.
Būtina skelbti konkursą, kuris pritrauktų daug jaunų menininkų.
Aš pats galėčiau pabandyti gauti 100 tūkstančių litų iš Amerikos fondų.
– Ar toks statinys Vilniuje nebūtų svetimkūnis?
– Vilniuje, ypač Gedimino prospekte, yra daugybė romėnų kultūros elementų. Arka natūraliai su jais susijungtų.
Romėnai Vilniuje negyveno, bet jų kultūra pasiekė Vilnių per architektus, kuriems romėnų architektūra arba jų suformuotas stilius padarė daug įtakos.
– Ar vilniečiai to nežino?
– Nelabai. Vilniaus universitete dėstau romėnų kultūros palikimą Vakarų civilizacijai, ir mano studentai nelabai apie tai girdėjo.
– Kodėl reikia žinoti būtent apie romėnų kultūros įtaką?
– Romos imperija buvo didžiausia imperija senovės Europoje.
Roma, kurioje gyveno milijonas gyventojų, buvo didžiausias miestas.
Mes gyvename respublikoje, laikomės Konstitucijos, kasdien vartome kalendorius – visa tai ir dar 40 mūsų kasdienio gyvenimo atributų sukūrė romėnai.
Verta geriau pažinti jų kultūrą.
– Ar romėnų įtaka Vilniaus architektūrai didesnė negu, tarkime, senovės graikų?
– Romėnai perėmė didelę graikų kultūros dalį ir ją pagerino, išplėtė.
– Bet juk daugelis jūsų pateikiamų pastatų projektavo carinės arba stalininės Rusijos architektai. Lietuvoje jie dažniausiai laikomi svetimkūniais.
– Gal jums patiks žinoti, kad rusai šį architektūros stilių perėmė iš prancūzų, o šie – iš romėnų.
Juk ne rusai sukūrė korintinius kapitelius.
– Kuo šie pastatai galėtų patraukti turistus? Ar ne paprasčiau jiems nuvykti į Romą pasižiūrėti originalų?
– Manau, kad tai galėtų būti įdomu turistams iš Estijos, Švedijos ar Lenkijos.
– Ar JAV daug romėniško palikimo?
– Tikrai daugiau nei Lietuvoje. Prie prezidento Thomo Jeffersono paminklo ateina labai daug europiečių, nes tai – Romos Panteono kopija.
Todėl siūlyčiau ir M.Mažvydo biblioteką nudažyti baltai.
– Lietuvoje nelabai vertinamos kopijos.
– Lietuviai kopijuoja, bet nežino, kad tai – kopija. Kopijuoti – nieko blogo, ypač kai grįžti atgal 2000 metų į didžiausią senovės imperiją.
– Ar Vilniaus architektai negalėtų sukurti originalaus statinio?
– Galėtų. Bet ar tai būtų gražiau negu laiko patikrintas statinys?
Pasaulyje yra daug miestų, kuriuose pastatytos tokios Triumfo arkos. Paskutiniai Triumfo arką pasistatė kinai.
