Apie pusę tūkstančio dalyvių, išsiruošusių į vaizdinga istorine pamoka
tapusį 43 kilometrų žygį Merkinė-Nedzingė-Perloja-Senoji
Varėna-Varėna, neišgąsdino net ir 30-32 laipsnių karštis - po 15
kilometrų Nedzingėje pasitraukė tik keli.
Starto vieta tapo nuo viduramžių lietuvių kovų su kryžiuočiais
paslaptis saugantis Merkinės piliakalnis Nemuno ir Merkio santakoje.
Vienas iš seniausių Lietuvos miestų Merkinė mena Lietuvos Didžiosios
kunigaikštystės ir Lenkijos valdovų viešnages, kurių metu čia ir
Vilniaus miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, įnirtingas pokario
partizanų kovas už Lietuvos laisvę, o Kryžių kalnelyje įamžintas visų
žuvusiųjų atminimas.
Po penkiolikos kilometrų pasiekusius Nedzingę, kurios istorija
prasidėjo nuo akmens amžiaus stovyklaviečių, žygeivius pasitiko vietos
gyventojai su vaišėmis ir muzika.
Šis kaimas taip pat mena ne tik atkaklias partizanų kovas, bet ir jų
vado Adolfo Ramanausko Vanago ir žmonos Birutės vestuves vietos
bažnyčioje.
Iki Perlojos žygeiviai sutiko ne tik draugiškai nusiteikusius
partizanus, bet ir įveikė stribų bei enkavdėdistų pasalas.
Perlojiškiai, lenkų okupacijos metasi įkūrę Perlojos respubliką, o
pokaryje nuo sovietinės valdžios apgynę ir išsaugoję Vytauto Didžiojo
paminklą, svečius pasitiko su kapela ir grojo kelias valandas, kol
visi praėjo apžiūrėję istorines vietas.
Senojoje Varėnoje per Merkį ant tilto žygeiviai sutiko persirengusius
Lietuvos ir Lenkijos pasieničius, kurie prieš karą čia saugojo
demarkacinę liniją.
Finišą Varėnoje, geležinkelio stotyje, pirmieji žygio dalyviai pasiekė
apie 16 valandą.
Kiti tuo metu dar ėjo iš Perlojos ar net nebuvo jos priėję, bet visi
kelionę baigė numatytu laiku - iki 20 valandos.
Geležinkelio stotyje, kuri buvo pastatyta 1862 metais nutiesus
geležinkelį Sankt Peterburgas - Varšuva, ir tuomet buvo pradėta
skaičiuoti šiemet 150 metų sukaktų mininčios Varėnos istorija, 21
valandą žygio dalyviai su varėniškiais ir viso pasaulio lietuviais
sugiedojo Lietuvos himną.
˙
