Gebėjimas kepti ir kitaip apdoroti maistą padėjo H.erectus,
neandertaliečiams (H.neanderthalensis) ir šiuolaikiniams žmonėms
(H.sapiens) atlikti didžiulius evoliucinius šuolius, kurie mūsų
protėvius atskyrė nuo šimpanzių ir kitų primatų, nurodė
Harvardo universiteto tyrėjai, paskelbę savo straipsnį mokslo
žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Mokslininkai, ištyrę žmonių genčiai nepriskiriamų primatų,
šiuolaikinių žmonių ir 14 išnykusių hominidų rūšių DNR,
krūminių dantų dydį ir ūgio bei masės santykį, teigia, kad
šios analizės rezultatai pagrindžia ankstesnių studijų išvadas,
kad statieji žmonės tikriausiai jau mokėjo gaminti maistą.
Apdorojus maistą įrankiais ir ugnimi įsisavinama daugiau
kalorijų, o maisto paieškoms ir valgymui reikėdavo mažiau.
Termiškai apdorotu maistu krūminiai dantys susmulkėjo, o kūno
masė padidėjo.
Stambieji primatai turi didesnius krūminius dantis ir daugiau
laiko skiria maitinimuisi: žmonėms didžiu prilygstančios
žmogbeždžionės kalorijų įsisavinimui sugaišta apie 48 proc.
būdravimo laiko.
„Homo erectus ir Homo neanderthalensis maitinimuisi atitinkamai sugaišdavo 6,1 ir 7 proc. savo aktyviosios dienos“, - teigia Harvardo
tyrėjai, pridūrę, jog šiuolaikiniai žmonės valgymui skiria apie
4,7 proc. laiko, kai nemiega.
„Žmonių maitinimosi trukmė ir krūminių dantų dydis išties
išskirtiniai, lyginant su kitais primatais, o šis savitumas
išryškėjo maždaug pleistoceno pradžioje“, - sakoma studijoje,
turint omenyje epochą, prasidėjusią prie 2,5 mln. metų ir
pasibaigusią prieš 11 700 metų.
Taip pat tikėtina, kad maistą apdoroti pirmieji išmoko kitų
rūšių hominidai, gyvenę Afrikoje anksčiau nei H.erectus -
įskaitant sumaniuosius žmones (Homo habilis) ir H.rudolfensis,
nurodė studijos autoriai.
Bet kokiu atveju įrankiai ir įgūdžiai, reikalingi maisto
apdorojimui, „susiję su maitinimusi ir dabar būtini ilgalaikiam
šiuolaikinių žmonių išlikimui, išsivystė Homo erectus laikais
ir prieš mūsų protėviams paliekant Afriką“, pridūrė tyrėjai.
