„Labai nustebau, galvojau, kad vaidenasi. Funikulieriumi važinėjuosi dažnai, bent kartą per savaitę, nes pakeliui ir labai malonu“, - apie šventinę funikulieriaus akciją įspūdžiais dalijosi juo link Žaliakalnio keliavusi Audronė.
„Žmonių tiek pat, kaip ir eilinę darbo dieną. Kai kas žino, kai kas ne – kai pasakai, žmonės maloniai nustemba“, – Apie akciją pasakojo funikulieriaus darbuotojas.
„1931 rugpjūčio penktąją funikulierius atidarytas, o rugpjūčio 8 pradėjo kilnoti visus norinčius. Net iki rugsėjo trečiosios ta proga kėlė nemokamai. Mes tokios prabangos negalime sau leisti, todėl akciją skelbiame tik vieną dieną – tai mūsų dovana miestiečiams“, – pasakojo „Kauno liftų“, kuriems priklauso Žaliakalnio funikulierius, direktorius Jonas Guzavičius.
Funikulierius – neatsiejama Kauno istorijos dalis
Garbų unikalios transporto priemonės jubiliejų planuojama plačiau paminėti po Europos krepšinio čempionato: tuomet bus pristatoma filmuota medžiaga, trumpametražiai filmai.
J.Guzavičius sako labiausiai besidžiaugiąs garbaus amžiaus daugiamečiais funikulieriaus keleiviais, menančiais šią transporto priemonę dar tarpukariu. Iš jų funikulieriaus darbuotojai sako išgirstą įvairiausių istorijų. „Kipras Petrauskas važiuodavo funikulieriumi su svečiais, paprašydavo sustoti vidury kalno ir dainuodavo „Funikuli funikula“ – daina aidėdavo visu šlaitu“, – viena įsimintiniausių istorijų dalinosi bendrovės direktorius.
Į būsimą funikulieriaus gimtadienio šventę planuojama sukviesti visus senuosius Žaliakalnio gyventojus, tarp kurių – ir prezidentas Valdas Adamkus. Šis funikulierius buvo netoliese gyvenusio prezidento jaunystės transporto priemonė.
Kovoja su kalno augmenija ir graffitti mėgėjais
Žaliakalnio funikulierius „Kauno liftams“ priklauso aštuonerius metus. Bendrovės direktorius pripažįsta, kad tik dabar į įrengimų atnaujinimą ir funikulieriaus remontą investuotos išlaidos ima pamažu pasidengti: jis tampa populiaresnis, funikulieriumi mielai naudojasi turistai. Ant kalno automobilius nemokamoje aikštelėje palieka ir į centrą funikulieriumi dirbti leidžiasi ne vienas miestietis. Paprastai per metus funikulieriumi važiuoja apie 150 tūkst. žmonių.
Nemažai problemų funikulieriui pridaro grafiti mėgėjai. „Aštuoni metai, kaip turime funikulierių – aštuoni sluoksniai dažų, nes kasmet turime perdažyti peronus“, – stebėjosi J.Guzevičius, svarstydamas, gal vertėtų pastatyti stendą funikulierių pamėgusiems Žaliakalnio apylinkių terliotojams.
Taip pat kasmet tenka kovoti su ypač vešlia kalno augmenija, besikėsinančia į funikulieriaus proskyną šlaite.
Kartą funikulieriui kliuvo ir nuo krepšinio sirgalių – greta apatinio perono esančiame skverelyje jau keliasdešimt metų rymanti skulptoriaus Broniaus Zalenso „Mergaitė su dūdele“ tąkart buvo išversta su visais pamatais.
Bendrovės vizitinė kortelė
Nors funikulieriaus eksploatacija, ypač pabrangus elektrai, atsieina nepigiai, o dauguma keleivių – pensininkai ar moksleiviai, mokantys pusę kainos, „Kauno liftai“ džiaugiasi, kad ši transporto priemonė tarnauja it jų vizitinė kortelė.
„Jei sugebame suremontuoti funikulierių, akivaizdu, kad sugebėtume ir liftą. Gi nenueisi į parduotuvę ir nepaprašysi rato funikulieriui. Reikia galvoti, kaip pagaminti ar restauruoti“, – sakė J.Guzavičius. Jis džiaugiasi, kad paleisti ir antrąjį Kauno funikulierių, keliantį į Aleksoto kalną, taip pat ketinama – jį valdanti bendrovė „Autrolis“ dabar atlieka remonto darbus.
„Vis dėlto funikulierius – pavojingas įrengimas. Kiekvieną mėnesį reikia atlikti techninę profilaktiką, patikrinti stabdžius. Jis gali vežti 60 žmonių, o kalnas aukštas – rizika didelė“, - sakė specialistas.
Tokio amžiaus tebeveikiančių funikulierių Europoje daugiau nėra. Jei paaiškės, kad jų nėra ir kitur pasaulyje, svarstoma galimybė įrašyti Žaliakalnio funikulierių į Gineso rekordų knygą.
