Net uostamiesčio senbuviai neprisimena senųjų kareivinių kieme tarpukariu stovėjusio paminklo, kuris greičiausiai buvo nugriautas po to, kai Vokietija aneksavo Klaipėdos kraštą.
Raudonplyčiuose neogotikos stiliaus kareivinių pastatuose prieš 20 metų įsikūrė Klaipėdos universitetas. Šios mokymo įstaigos absolventų klubas „KU Alumni” užsimojo atstatyti istorinį paminklą.
Studentus įkvėpė klaipėdietis kolekcininkas Vytautas Toliušis, išsaugojęs 1930 metų fotografiją, kurioje pavaizduotas ant paminklo pjedestalo įsitaisęs, matyt, tada kareivinėse gyvenęs Lietuvos karys.
Tai – bene vienintelė išlikusi archyvinė paminklo nuotrauka. Manyta, kad pagal ją bus įmanoma tikroviškai atkurti nežinomo menininko sukurtą monumentą Lietuvos nepriklausomybei.
Sutikęs padėti iniciatoriams klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas vėliau šiek tiek stabtelėjo, nes paminklui atstatyti vienintelės nuotraukos neužtenka.
„Buvo rastos dar kelios blankios nuotraukos, tačiau jos viso vaizdo neatskleidė. Nežinia, kokios buvo paminklą puošusios bronzos plokštės, kas jose įrašyta”, – kalbėjo Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus.
A.Sakalauskas dar nepraranda vilties, kad išliko daugiau šio paminklo atvaizdų. Jų dar bus ieškoma ir įvairiuose archyvuose, ir pas paprastus žmones.
Grąžino Toravos Anikę
Su sunkumais susidūrė ir entuziastai, sumanę atstatyti Klaipėdoje 1912 metais pastatytą skulptoriaus Alfredo Kunne sukurtą paminklą Toravos Anikei. Buvo išlikusios tik kelios neryškios fotografijos.
Nidoje gimusi vokiečių dailininko Ernsto Mollenhauerio duktė Maja Ehlermann susisiekė su Berlyne gyvenančiais A.Kunne giminaičiais – skulptūros modelio jie neturėjo, bet suteikė leidimą jį atkurti.
Perskaitę skelbimus Vokietijos laikraščiuose atsišaukė keli žmonės, turėję 1942 metais mirusio A.Kunne kūrinių. Jie buvo išsaugoję ir dvi nedideles, bet originalias Toravos Anikės skulptūros kopijas.
Klaipėdos simboliu vadinta Toravos Anikės skulptūra pagal autentišką modelį 1989 metais išlieta Berlyne ir grąžinta į Teatro aikštę.
