Jis iškilo K.Griniaus gimtadienio išvakarėse jo vardu pavadintos gatvės
pradžioje. Gatvė kertasi su pagrindiniu, Pagrynių priemiestį ir Šilutę
jungiančiu plentu.
Ant pusantro metro aukščio ir maždaug tiek pat pločio rausvo Lietuvos
laukų riedulio fasadinės plokštumos buvo iškaltas saulėgrąžos formos
įgilinimas, o jo viduryje įklijuota granitinė plokštė su išraižytais
žodžiais iš K.Griniaus testamento „Giliai tikiu lietuvių tautos
amžinybe...“.
Idėją pastatyti paminklą paskutiniajam demokratiškai išrinktam ir
tautininkų organizuoto perversmo nuo valdžios nustumtam
prezidentui, kelių prieškario Lietuvos Seimų nariui K.Griniui iškėlė
Pagrynių gyventojas 70-metis Algirdas Mykolas Kubaitis. „Už ištikimybę
lietuvybei“, - sakė jis žurnalistei.
Jo sūnus vilnietis Mindaugas Kubaitis sukūrė projektą, paminklų meistras
šilutiškis Ričardas Undzėnas iškalė užrašus. Akmenį gatvės vyrai surado
Šilutės apylinkėse, atvežė ir sumontavo ant pakilumėlės vasarą.
Prie šių darbų prisidėjo nemažai Pagrynių bendruomenės žmonių. 55 šeimų
atstovai pasirašė memorialinio akmens statybos ir atidengimo aktą ir jį
trečiadienį įteikė Šilutės muziejaus istorikui Dariui Barasai.
Pastarasis pasveikinio Pagrynių gyventojų iniciatyvą ir priminė, jog
K.Grinius Šilutėje apsilankė 1926-aisiais ir buvo pirmasis mūsų šalies
prezidentas, į šį kraštą atvykęs po jo prijungimo 1923-aisiais prie
Lietuvos.
K.Griniaus vardu tada buvo pavadintas 616 tūkst. litų kainavęs naujasis
tiltas per potvynių užliejamą zoną kelyje į Šilutę, o jo statybą iš
dalies finansavo ir Lietuvos valstybė.
Tiltas puikiai tarnauja iki šiol, į jį veda ir dabartinė K.Griniaus
gatvė.
Naująjį paminklinį akmenį K.Griniaus gatvėje pašventino Šilutės katalikų
šv.Kryžiaus parapijos vikaras kunigas Vaidotas Vitė, neseniai atvykęs
čia dirbti dvasios ganytoju iš Klaipėdos.
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus įteikė kelias padėkas statytojams,
o paminklą atidengė visų darbų organiztorius A.M.Kubaitis ir Šilutės
vicemeras „tvarkietis“ Jonas Jaunius.
A.M.Kubaitis po paminklo atidengimo apgailestavo, kad buvo žvarbu, ir
visko, ką galima buvo pasakyti apie Prezidentą Kazį Grinių ir jo
atminimo įamžinimą trūko žmogiškos ištvermės lauke. „Bet svarbiausių
istorinių faktų apie jį užmiršti nevalia“, - sakė A.M.Kubaitis.
K.Grinius gimė 1866-ųjų gruodžio 17 dieną Marijampolės apskrities
Sasnavos valčiaus Selemos Būdos kaime.
Baigė Marijampolės gimnaziją, 1893 m. - Maskvos universiteto medicinos
fakultetą. Studijų metu buvo trumpai kalintas Maskvos Butyrkų kalėjime
už dalyvavimą studentų riaušėse (1889 m.).
1914 - 1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1917 m. Voroneže išrinktas į
Rusijos lietuvių tarybą. 1919 m. atsidūrė Paryžiuje, buvo Lietuvos
delegacijos repatriacijos komisijos pirmininkas, rūpinosi lietuvių
grįžimu iš vokiečių nelaisvės į tėvynę, padėjo apie 1000 tautiečių.
1919 m. grįžo į Lietuvą. Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys.
1920.VI.19 - 1922.II.2 vadovavo ministrų kabinetui.
1926 m. birželio 7 d. išrinktas Lietuvos prezidentu. Juo
dirbo iki 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo.
Vokiečių okupacijos metais už protestą dėl žydų žudymo metams buvo
ištremtas į Ąžuolų Būdą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1947 m. atvyko į
Čikagą (JAV). Parašė botanikos, medicinos, istorijos veikalų, vertė iš
lenkų ir kitų kalbų grožinę ir mokslo populiariąją literatūrą. Mirė
1950-ųjų birželio 4 dieną Čikagoje.
