Tokio renginio tikslas – supažindinti Sūduvos krašto gyventojus su praeitimi, paskatinti jaunimą labiau ja domėtis, populiarinti krašto istoriją. Iš kuklaus pirmojo renginio prieš ketverius metus festivalis šiemet pirmą kartą išaugo iki dviejų dienų renginio, į kurį rinkosi senovės amatų bei kovų menų demonstravimo klubai iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos.
Šiemet festivalyje apsilankę žiūrovai galėjo ne tik užlipti ant Varnupių piliakalnio ir pasigėrėti apylinkių, priklausančių Žuvinto biosferos draustiniui, vaizdais, bet ir pamatyti VIII-X amžių amatų, gyvenimo būdo, kulinarinio paveldo pristatymą. Visa tai parodė nuo pirmojo festivalio jame dalyvaujantis eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta“, taip pat „Stebulė“, iš Latvijos atvyko senovės amatų klubai „Senas vides darbnica“, „Trokšnu iela“.
Prie piliakalnio pasirodė ir vaikų etnografinis ansamblis, Vilkaviškio folkloro kolektyvas „Lankupa“, o klojimo teatras „Gegnė“ parodė komediją „Senberniai“. Didžiausio žiūrovų susidomėjio susilaukė senovės ginklų ir kovos menų demonstravimas – juos pristatė gyvosios istorijos klubo „Varingis“, riterių brolijos „Šiaurės šventyklos ordinas“, klubo „Utgardas“, „Hospitalierių“ ordino, lankininkų klubo „Ugninė strėlė“, Lenkijos senovės karių klubo nariai.
Nepaisydami karštos saulės, vyrai kovosi itin įnirtingai – grumtynių įkarštyje buvo sulaužytas vienas peilis, vienas kardas ir vienas kalavijas. Žiūrovai kovos išvargintiems ir prakaito permerktiems kariams negailėjo plojimų.
Sekmadienį vidurdienį piliakalnio papėdėje iš medžių pastatytoje palapinėje surengta mokslinė konferencija „Eksperimentinė archeologija ir kultūrinė edukacija“. Joje kelių klubų atstovai papasakojo apie savo veiklą, apie kontaktus su kitų Europos šalių – Danijos, Vokietijos eksperimentinės archeologijos klubais. Tokių susitikimų metu keičiamasi patirtimi, mokomasi vieni iš kitų.
„Dažname renginyje, televizijos reportažuose Lietuva pristatoma tik medinėmis klumpėmis ir kepurinėmis, o juk jos praeitis ir daug senesnė, ir įdomesnė“, - sakė konferencijos dalyviai.
Kirvakalnio festivalyje lankytojų netrūko abi dienas. Visi norintys galėjo nusifotografuoti su kariais, vaikai noriai matavosi jų šalmus ir apžiūrinėjo ginklus, lipdė iš molio, buvo galima pašaudyti iš lankų, susimalti miltų, paragauti senovinių valgių, įsigyti įvairių žolelių, pasivaišinti kareiviška koše, pamatyti, kaip pinamos juostos, išdirbamos odos.
Kirvakalnio festivalio organizatoriai – nedidelio Varnupių kaimo bendruomenė dar kartą įrodė, jog tokie renginiai reikalingi, jie sudomina ir žiūrovus, ir dalyvius, kurių dauguma čia pažadėjo atvykti ir ateinančiais metais.
