Apie Lietuvą šio germanų miesto analuose prieš 1000 metų užsiminta
aprašant misionieriaus šv.Brunono žūtį.
Tačiau šeštadienį Lietuvą pasieks ne XI amžiaus pergamentas, o
vienintelis išlikęs XVI amžiuje sukurtas jo nuorašas. Anot Valdovų rūmų
direktoriaus Vydo Dolinsko, viduramžių pergamentas tikriausiai
neišliko.
Šis dokumentas bus pristatytas sekmadienį Taikomosios dailės
muziejuje duris atversiančioje tarptautinėje parodoje „Lietuva
senuosiuose istorijos šaltiniuose“.
Kaip teigia organizatoriai, ekspozicijai buvo atrinkti dokumentai,
atspindintys Lietuvos valstybės ir visuomenės tūkstantmečio raidą nuo
pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo iki Lietuvos valstybingumo atkūrimo
ir integracijos į NATO ir Europos Sąjungą.
Parodoje bus eksponuojami tokie vertingi istoriniai dokumentai
kaip Mindaugo, Gedimino ir kitų Lietuvos valdovų raštai, Krėvos
sutarties ir Liublino unijos aktai, Abiejų Tautų Respublikos
padalijimų, tautinio atgimimo dokumentai, 1991 metų kovo 11 dienos
aktas, seniausi žinomi žemėlapiai.
Daugiau nei 200 ekspozicijai atrinktų dokumentų ar jų faksimilių
Lietuvoje bus eksponuojami pirmą kartą. Kai kurie jų parodai atvežti
iš Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Švedijos,
Austrijos, Vatikano ir kitų šalių archyvų ar bibliotekų, kiti atrinkti
iš Lietuvos archyvų, bibliotekų ir muziejų fondų.
Muziejuje sekmadienį taip pat atidaromos dar dvi tarptautinės
parodos. Ekspozicijoje pavadinimu „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių
iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“ pristatomas Krokuvos Vavelio
karališkosios pilies istorinis, kultūrinis, meninis paveldas nuo XIV
iki XVIII amžiaus.
Ši paroda buvo sumanyta Valdovų rūmų atidarymui, kuris anksčiau
planuotas liepos 6-ąją, tačiau kadangi rūmai nebuvo įrengti iki liepos
pradžios, paroda bus eksponuojama Taikomosios dailės muziejuje.
Vavelio istorija, ryšiai su Vilniaus rūmais pristatomi daugiau nei
šimtu autentiškų eksponatų, mažosios architektūros ir plastikos
liejinių, fotografijų. Vertingiausi parodos eksponatai, anot
organizatorių - pasaulyje žinomos Žygimanto Augusto gobelenų
kolekcijos audiniai, XVI-XVII amžiais puošę ir Vilniaus rūmus.
Parodoje taip pat galima pamatyti Lietuvos ir Lenkijos valdovų,
didikų - Radvilų, Sapiegų ir kitų - portretų rinkinį, medalių
kolekciją, lobyno vertybes, koklius, šarvus, įvairius radinius ir
kitus taikomosios dailės kūrinius bei unikalias lituanistines
vertybes.
Trečiojoje tarptautinėje parodoje „Baltų menas“ pirmą kartą
pristatoma daugiau kaip 700 baltų meno pavyzdžių - smeigtukų, segių,
sagų, karolių iš metalo, gintaro, žalvario, kaulo, rago, Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės papuošalų.
Taip pat daugiau nei 50 būdingiausių, didžiausios meninės vertės
senųjų graviūrų, šiuolaikinių piešinių, skulptūrų, grafikos ir tapybos
darbų. Eksponatai surinkti Vilniuje iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir
Vokietijos muziejų.
Šalia senųjų dirbinių lankytojai pamatys šiandienos menininkų
kūrinius, interpretuojančius baltiškąją kultūrą, jos ženklus:
grafikos, skulptūros darbus, tarpdisciplininio meno kūrinius,
performansus.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus Vydo
Dolinsko teigimu, baltų meno parodos pasaulyje dar nėra buvę.
