Vilniaus rotušėje – nematyti Augustino Savicko darbai

Vilniaus rotušėje atidaryta Lietuvos dailės klasiko Augustino Savicko tapybos paroda, skirta jo 95 metų sukakčiai. Pasak tapytojo sūnaus, prieš dvejus metus miręs tėvas tapė iki paskutinės dienos. Dailininko sūnus, taip pat tapytojas Raimondas Savickas teigia, kad į parodą bandė atrinkti nerodytus tėvo darbus, nors tai padaryti nebuvo lengva, nes prieš penkerius metus taip pat Rotušėje buvo surengta paroda tapytojo devyniasdešimtmečiui, kur buvo eksponuojami geriausi A.Savicko darbai. Pasak menotyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės, žvelgiant į meno istoriją dėsninga tai, kad brandžiausias laikotarpis tapytojams – iki vidurio amžiaus, vėliau prasideda kartojimasis ar grįžimas prie ankstesnės kūrybos, o tokių ilgaamžių kūrėjų, kurie būtų įdomūs iki paskutinės dienos – vienetai. Pasak menotyrininkės, A.Savickas ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu nutapė daugiausia lyriškų, epiškų peizažų, dramatiškų teminių kompozicijų, portretų. 8–9 dešimtmetyje tapė kasdieninį gyvenimą.