„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui dar kartą tenka solidi galimybė pristatyti Lietuvos nacionalinį paviljoną Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje 2026 m. Tai neabejotinai svarbus muziejaus patirties, kompetencijų, galimybių ir ligšiolinių pasiekimų įvertinimas. Esu tikras, kad svarbiausiame šiuolaikinio meno renginyje dėmesio sulauks ir muziejaus pristatoma sėkmingą tarptautinę karjerą vystanti menininkė Eglė Budvytytė, ir Lietuva“, – sako LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Nuo pat pirmojo mano pamatyto Eglės videofilmo „Sekta“ (2006) iki 2022 m. Venecijos bienalės tarptautinėje parodoje rodyto kūrinio „Dainos iš komposto: mutuojantys kūnai, yrančios žvaigždės“ ir dabar kuriamo projekto „Šiltakraujai ir besparniai“ stebiu jos itin originalioje, kompleksiškoje kūryboje, regis, netrukus atsiversiančią paslaptį, svarbią žinią, pakeisiančią mūsų įprastą mąstymą ir būtį. Subūrę tarptautinę komandą, sieksime sukurti kuo palankiausią aplinką šiai žiniai garsiai suskambėti ir plačiai pasklisti“, – žada projekto komisarė Lolita Jablonskienė.
Paviljone – šventybės ir kasdienybės vienovė
Paviljono ekspozicijos pagrindu taps naujausias Eglės Budvytytės (g. 1981) videodarbas „Šiltakraujai ir besparniai“. Jame keliama šventybės ir kasdienybės neatskiriamumo idėja atskleidžiama per ritualą, mirtį, molį, rūpestį ir bendruomenę. Lietuviško kraštovaizdžio fone kamera fiksuoja industrinius griuvėsius, upes ir molio karjerus, seka atlikėjus ir trina kraštovaizdžio ir kūnų hierarchiją, kad žiūrovas geriau suprastų jų glaudžias tarpusavio sąsajas.
Greta kitų svarbia inspiracija naujajam E. Budvytytės projektui tapo Marijos Gimbutienės tyrimai apie neolito moteriškosios linijos visuomenes ir jų laidojimo ritualus. Kadaise M. Gimbutienė vykdė archeologinius kasinėjimus Italijoje, Skalorijos urve. Ryšys su požemiu svarbus ir E. Budvytytės darbe, nagrinėjančiame kompostavimą ir dirvožemį – gyvybę ir mirtį – apjungiančius elementus.
Projekto kuratorė Louise O'Kelly pabrėžia, kad džiaugiasi ir didžiuojasi galimybe dirbti su Egle Budvytyte ir LNDM Nacionalinės dailės galerijos komanda, pristatant Lietuvą kitoje Venecijos bienalėje: „Keletą metų bendraujant su Egle, mane ypač traukia jos autentiškas požiūris į įkūnijimą, socialinius santykius ir mūsų simbiotišką santykį su aplinka. Užaugusi Lietuvoje, savo kūriniuose ji atveria unikalų pasaulėvaizdį, rodantį prarastų tikėjimo ir kitokių žinojimo sistemų bei bendrabūvio būdų svarbą. Tikiu, kad šios reikšmingos vertybės, kurių šiuo metu pasauliui itin reikia, taps jos kūrybos pristatymo nacionaliniame paviljone šerdimi.“
2024 m. rudenį šis E. Budvytytės videofilmas buvo eksponuojamas Paryžiuje, fondo Frac ?le-de-France galerijoje Lietuvos sezono Prancūzijoje metu. Artėjančiais metais menininkė planuoja nufilmuoti išplėstinę jo versiją ir paversti jį kelių ekranų kino instaliacija. Taip pat numatoma, kad 2025 m. vasarą kūrinys, keliausiantis į 61-ąją Venecijos šiuolaikinio meno bienalę, pirmiausia bus pristatytas Lietuvos žiūrovams.
Tarptautinį pripažinimą pelniusi menininkė
E. Budvytytės, gyvenančios bei dirbančios tarp Vilniaus ir Amsterdamo, kūryba skleidžiasi vizualaus ir performanso meno sankirtoje. Pasitelkusi judesį ir gestus, ji kvestionuoja viešuosius diskursus, socialinius vaidmenis, lyties konstruktus ir normas. E. Budvytytės meno praktika, apimanti garsą, poeziją, videofilmus ir performansus, tyrinėja bendruomeniškumo galią, trapumą, žiūrovų bei aplinkos santykius.
Menininkės kūriniai buvo rodyti Venecijos ir Sidnėjaus bienalėse, taip pat pristatyti publikai personalinėse ir grupinėse parodose JAV, Nyderlanduose, Norvegijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose užsienio valstybėse.
Lietuva Venecijos meno bienalėje dalyvauja nuo 1999 m. Lietuvos paviljonas Venecijos meno bienalėje yra keturis kartus įvertintas specialiuoju paminėjimu, o 2019 m. – pagrindiniu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“ už geriausią nacionalinį paviljoną.
