Būtent Šalone prie Sonos pro savo šeimos namo langą N.Niépce'as maždaug 1826–1827 m. padarė seniausią iki mūsų dienų išlikusią fotografiją. 1829 m. jis sudarė bendradarbiavimo sutartį su fotografijos išradėju laikomu Louisu Daguerre'u dėl heliografijos metodo tobulinimo ir panaudojimo, tačiau 1839 m., oficialiai paskelbus apie L.Daguerre'o išradimą, N.Niépce'o darbo indėlis kažkodėl nebuvo paminėtas.
Šio žmogaus nuopelnai fotografijos istorijai pripažinti ir patvirtinti tik prabėgus daugiau kaip šimtmečiui po jo mirties.
Lietuvos paveldo pristatymas prancūzams
Nuo 1972 m. Šalone prie Sonos, kur gimė ir gyveno N.Niépce'as, veikia jo vardu pavadintas muziejus, kuriame eksponuojami fotografijos pradininko asmeninės laboratorijos daiktai ir reguliariai rengiamos fotografijos parodos. N.Niépce'o muziejus yra vienas žinomiausių fotografijos muziejų pasaulyje, turintis daugiau negu 4 mln. eksponatų.
1993 m. šio muziejaus kolekciją papildė 86-ios Raudondvario grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus darytos nuotraukos, kurių pasirodymas sukėlė susidomėjimo bangą.
1892–1893 m. Raudondvaryje, 1893, 1897 ir 1898 m. Vialoje Baltarusijoje ir 1897 m. Italijoje grafo įamžinti vaizdai 1994 m. eksponuoti N. Niépce'o muziejaus parodoje, buvo išleistas ir šios parodos katalogas.
Po penkerių metų – 1999 m. – šių B.H.Tiškevičiaus nuotraukų reprodukcijos, padarytos ant senovinio albumino popieriaus, eksponuotos Vilniuje, o 2003 m. jos buvo paskelbtos „Baltų lankų“ išleistame albume „Tyszkiewicz“.
Dabar, prabėgus dar trims dešimtmečiams, dar daugiau B.H.Tiškevičiaus darytų nuotraukų į Šaloną prie Sonos trumpam atvyko iš Lietuvos.
Bendraminčiams ir partneriams – Šiaulių „Aušros“ muziejui, Kauno rajono muziejui ir N.Niépce'o muziejui drauge su kuratoriais Audrey Lebeault, Emmanuelle Vieillard ir Dainiumi Junevičiumi pavyko surengti išsamų grafo kūrybos pristatymą. Tai – išskirtinė galimybė atskleisti Lietuvos fotografijos paveldą Prancūzijos visuomenei.
Grafo albumuose – ir ekscentriškos mizanscenos
Grafas B.H.Tiškevičius (1852–1935) laikomas vienu iš fotografijos pradininkų Lietuvoje. Jis priklausė Prancūzijos fotografijos draugijai, prestižiniam Paryžiaus fotografijų klubui, dalyvavo parodose, o jo fotografijos publikuotos svarbiuose leidiniuose kartu su žymiausiais to meto prancūzų fotografais.
Priklausydamas vienai garsiausių ir turtingiausių Lietuvos aristokratų šeimų, grafas galėjo naudotis pažangiausiomis savo epochos technologijomis ir vienas iš pirmųjų išbandė fotografijos teikiamas galimybes.
B.H.Tiškevičiaus darytose nuotraukose įamžinti paties autoriaus, jo šeimos bei draugų portretai, jų namai Prancūzijoje ir Lietuvoje, laisvalaikio ir kelionių į užsienį akimirkos. Grafo kūryba visiškai atitinka anuomet Europos fotografijoje vyravusias tendencijas, neturėjusias jokių kitų atitikmenų Lietuvoje.
B.H.Tiškevičius pasižymėjo ypatingu polinkiu kurti mizanscenas ir turėjo didelę kelionėse sukauptą kostiumų kolekciją. Kai kurios jo nuotraukos, ypač darytos dvare Vialoje, atskleidžia ekscentriškąją grafo pusę: jojiko poza ant medžioklėje nužudyto briedžio, šokis su Isabelle Féraud apsirėdžius tirolietiškais kostiumais, svarsčių kilnojimas persirengus klounu ir atliekant jam būdingas grimasas...
Grafo polinkis šėlioti išryškėja ir jo intymiose nuotraukose, kurios anuomet buvo gana retas reiškinys, atspindintis XX a. pradžios aristokratijai būdingą ekstravaganciją bei originalumą.
