Aukcione pristatomas turtingas ir įvairus dailės kūrinių rinkinys bei kultūros vertybių kolekcija, kurią sudaro dailės kūriniai, istorinė grafika, fotografija, senosios knygos, dokumentai, įvairenybės.
XIX a. lietuvių dailininkų drobės
Juozapas Marševskis (1827–1874) amžininkų laikytas vienu žymiausių peizažo meistrų, tačiau vėliau pamirštas ir netyrinėtas. Dailės studijas šis menininkas prasidėjo Vilniuje, peizažisto Vincento Dmachausko privačioje studijoje. Vėliau studijavo Peterburgo dailės akademijoje, o po jų keliavo po Europą, savo drobėse įamžindamas įvairių šalių kraštovaizdžius – nuo gimtojo Vilniaus iki Tatrų kalnų ir saulėtų Sardinijos pakrančių.
Aukcione parduodamas jo „Italijos peizažas“ nutapytas apie 1869 m. Tai – klasikinis peizažas su žavinga jūros įlanka, egzotiškais augalais ir kalnų šlaituose išsimėčiusiais miesteliais. Tokius nedidelius peizažus noriai pirko keliautojai, norintys turėti saulėtosios Italijos prisiminimą. Lietuvių dailininkui pavyko subtiliai perteikti pietų Italijos žavesį.
Peterburgo dailės akademijos profesorius Nikodemas Silvanavičius (1834–1919) mėgo tapyti portretus, ypač dažnai kūrė savo draugų ir artimųjų atvaizdus. Ne išimtis ir „Sūnaus Stanislovo portretas“, kuris, sprendžiant iš pavaizduoto berniuko amžiaus, gali būti datuojamas apie 1886 m. Stanislovas buvo jauniausias iš keturių dailininko sūnų.
Nedidelis ant kartono tapytas etiudas greičiausiai sukurtas kaip parengiamoji studija gerai žinomam N. Silvanavičiaus paveikslui „Vaikai žaidžia kieme“, saugomam Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniuose. Vis dėlto portretas gali būti vertinamas ir kaip savarankiškas kūrinys, persmelktas keistos nuotaikos, kurią sukuria šešėlyje skendinčio vaiko veido ir iš nugaros figūrą užliejančios šviesos kontrastas.
O štai garsios vilniečių dailininkų dinastijos atstovo Juozapo Balzukevičiaus (1867–1915) „Peizažas su gandru“ nutapytas tiesiog ant dailininko paletės – netgi šiandien toks dailininko pasirinkimas atrodytų gana šiuolaikiškas. Neįprastą unikalaus kūrinio formatą užpildo pabrėžtinai lietuviškas motyvas – po meldais apaugusį tvenkinį braidantis gandras. J. Balzukevičiaus simpatijas natūros studijomis grįstai realistinei manierai, nukreiptai prieš atgyvenusį akademizmą, tikrovės idealizavimą, žanrų ir estetinių vertybių hierarchiją.
Tarpukario portretai, peizažai ir natiurmortai
Aukciono tarpukario dailės skyriuje pristatomi Adomo Galdiko, Benciono Cukermano, Eugenijaus Kulviečio, Leonardo Kazoko (Kazakevičiaus), Jono Mackevičiaus, Alfonso Dargio, Adomo Varno, Juozo Mikėno, Maxo Bando ir kitų žinomų dailininkų kūriniai. Meno mylėtojų dėmesį turėtų atkreipti netikėtas A. Galdiko kūrinys „Galva“. Brandaus laikotarpio (1928–1940) paveikslui būdingas tapysenos gaivališkumas ir tautinio savitumo nestokojančios geometrinės konstrukcijos paieškos. Beveik visą paveikslo plotą užimanti frontali moters galva nutapyta spontaniškai, tarsi vienu atsikvėpimu. Atvaizdas drąsiai skaidomas į kontrastingas plokštumas, pabrėžiant baltų ir juodų spalvų priešpriešą bei ypatingą akių žvilgsnį, kurio skvarbumą išryškina balti blikai juodose akyse. Stilizuotas veidas, rodos, atgyja, šypsosi, bendrauja. Beje, A. Galdikas neilgai eksperimentavo su geometrinėmis figūromis – jos buvo tik trumpas tarpsnis romantikos ir vaizdų poetiškumo siekiančio menininko kelyje.
Dar didesnę vertę šis paveikslas įgyja atsižvelgus į Lietuvos kultūrinio gyvenimo kontekstą. Jo atsiradimas sutapo su ryškiu ketvirtojo dešimtmečio pradžios modernizmo proveržiu lietuvių tapyboje ir „Ars“ grupuotės, kurios nariu buvo A. Galdikas, pasirodymu. Dailininkas tokio pobūdžio darbus eksponavo pirmojoje (1931) ir antrojoje (1934) „Ars“ grupuotės parodose Kaune, įvardydamas juos lakoniškai – „galvomis“.
Vilniaus dailės mokyklos auklėtinio Benciono Cukermano (1890–1944) tapytam peizažui būdingi impresionizmo ir postimpresionizmo bruožai. Tarpukario Lenkijos kultūrinėje spaudoje B. Cukermanas buvo įvertintas kaip svarbiausias tarpukario Vilniaus žydų dailininkas. Deja, Antrasis pasaulinis karas fiziškai sunaikino ne tik gausų B. Cukermano kūrybos palikimą, bet ir kolekcininkus, kurie rinko tarpukario žydų dailės kūrinius.
Eugenijaus Kulviečio (1883–1959) „Natiurmortas su daržo gėrybėmis“ – stulbinamai tikroviška negyvosios gamtos studija. Dar prieš kelis dešimtmečius tokia tapybos maniera, tolima nuo lietuviams įprasto kolorizmo ir ekspresyvumo, būtų vertinama kaip negebėjimas kūrybiškai pažvelgti į aplinką. Tačiau moderniosios tapybos raida reabilitavo realizmą ir įtikino, kad dailėje atgimstančios daiktiškumo apraiškos gali tarnauti poteksčių kūrimui, užuominoms apie gyvybės ir materialiojo pasaulio laikinumą.
Jono Mackevičiaus (1872–1954) „Capri“ – skaidrios nuotaikos tapybos kūrinys, atspindintis Kaprio saloje praleistų 15 metų įspūdžius. Fragmentiška kompozicija – tolyje nusidriekęs pietų Italijos peizažas boluoja pro balkone pamerktą sodraus kolorito pavasario gėlių puokštę – leidžia susitelkti į tapybišką gėlių mėlį, o šviesus koloritas, įvairių atspalvių žėrėjimas teikia paveikslui gyvasties ir nuotaikingumo. Kadangi impresionizmas Lietuvoje nesusiformavo į savarankišką kryptį, šis paveikslas reikšmingas kaip impresionizmo sklaidos mūsų tapyboje pavyzdys, iliustruojantis J. Mackevičiaus tapybinį talentą.
Leonardo Kazoko (Kazakevičiaus, 1905–1981) paveikslas „Nemunas“ nutapytas apie penktojo dešimtmečio vidurį, besibaigiant Antrajam pasauliniam karui. Tuomet L. Kazokas jau buvo kūrybiškai subrendęs menininkas, tarpukariu apkeliavęs Europą, susipažinęs su modernizmo daile ir tapyboje padaręs šuolį nuo apibendrinto realizmo link spalvingo postimpresionizmo. Nemunas paveiksle iškyla kaip lietuvių tautos būties stabilumo simbolis. Moderniosios ir šiuolaikinės dailės skyrių sudaro Petro Kiaulėno, Kazimiero Žoromskio, Antano Kmieliausko, Jono Čeponio, Vytauto Igno, Augustino Savicko, Henriko Šalkauskio, Vinco Kisarausko, Vytauto Kasiulio ir kitų ne mažiau žinomų autorių darbai.
Atsigręžus į Lietuvos istoriją
Aukciono senųjų knygų skyriuje išsiskiria Andriaus Volano polemika su Petru Skarga, publikuota garsiausių to meto Europos reformatų teoretikų darbų rinkinyje (1586), ir Vilniaus universiteto profesoriaus Adomo Naramovskio Istorija su Strahovskio graviūromis (1724). Tarp kitų senųjų knygų minėtini: Sarbievijaus poezijos rinkinys, išleistas Planteno leidykloje Antverpene (1634), dvitomis pamokslų rinkinys vyskupui Sapiegai su jo herbu (1753), Vilniaus universiteto algebros vadovėlis (1773), Vilniaus pijorų spaustuvėje išleista Karolio Andriejausko knyga „Švento Benedikto dvasia“ (1764).
Tarp senosios lituanistikos knygų pažymėtinos Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio į lietuvių kalbą išverstas Naujasis Testamentas (1816), Konstantino Sirvydo „Punktai sakymų“ antrasis leidimas (1845), Žemaičių vyskupo, rašytojo, mokyklų steigėjo, lietuviškos spaudos platinimo organizatoriaus, blaivybės propaguotojo Motiejaus Valančiaus dviejų dalių istoriografinis veikalas „Žemaičių vyskupystė“ (1849).
Periodikos rubrikoje galima pamatyti pirmojo ir ilgiausiai (apie 150 metų) Lietuvoje leisto savaitraščio „Kuryer litewski“1806 m. komplektą, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 1885 m. komplektą, Vilniaus universiteto dailės skyriaus studentų išleisto ir originaliais lino raižiniais iliustruoto žurnalo „Nasza forma“ pirmą ir vienintelį numerį.
Autografų rubrikoje matome garsių Lietuvos asmenybių galeriją: Juozą Vailokaitį, Joną Basanavičių, Martyną Yčą, Joną Vileišą, Justą Paleckį, Steponą Darių ir Stasį Girėną. Kartografijos skyriuje randame bene garsiausią LDK kartografijos artefaktą – Radvilos Našlaitėlio Lietuvos žemėlapį, išleistą Amsterdame (1631), o taip pat kitus LDK laikų žemėlapius: Šatelaino (1714), Buno (1711), Zoterio (1756), Leružo (1759), Briono (1766), Reilio (1789).
Senąją fotografiją aukcione atstovauja Juozapas Čechavičius ir jo žmona Ona De Rotte-Čechavičienė-Slendzinskienė, Nikolajus Demčinskis, Mironas Butkovskis. Daugumoje senųjų nuotraukų užfiksuoti Vilniaus vaizdai, tačiau pristatoma ir itin reta Alytaus geležinkelio tilto per Nemuną statybos nuotrauka (1892), Trakų pilies vaizdas iš oro (1939) bei Klaipėdos miesto ir uosto vaizdai (1939).
