Kartu su Sauliumi Paukščiu vaikščiodami Vatikano sodų takais pamatome trijų stilių – itališkojo, angliškojo ir prancūziškojo – sodų įvairovę. Itališkasis sodas formalus ir geometrinis, Prancūzų sodas išsiskiria klasikinio ir barokinio meno raiška, angliškam sodui būdingi geometriniai bruožai su natūraliais ir dirbtiniais elementais, tokiais kaip urvai, upeliai, pagodos, pavėsinės, šventyklos ir griuvėsiai.
Vatikano sodai – tai nuostabi gamtos, architektūros ir meno erdvė, užimanti 23 hektarų ploto Vatikano kalvos dalį. 1279 m. popiežius Mikalojus III savo rezidenciją iš Laterano rūmų perkėlė į Vatikaną ir aptvėrė šią teritoriją sienomis. Ant kalvos nuo seno plytėję sodai ir vynuogynai, šio popiežiaus pastangomis pasipildė daržais, pievomis ir sodu. XVI a. pradžioje popiežius Julijus II pertvarkė kraštovaizdį, kuris pagal Donato Bramantės projektą buvo padalytas į tris – Belvederio, Bibliotekos ir Kankorėžio kiemus. Taip pat buvo sukurtas stačiakampis labirintas su krūmais ir mažais visžaliais medžiais, įrėmintas Libano pušimis ir kedrais. Toje vietoje, kur Mikalojus III buvo pastatęs sieną, Bramantė sumūrijo didelę stačiakampę gynybinę sieną. Šiandien Vatikano sodai yra sudėtingas miškų, viduramžių paminklų, renesanso ir baroko pastatų, dirbtinių grotų, fontanų, skulptūrinių šventųjų atvaizdų gausus kraštovaizdis.
Tylioje ekskursijoje po Vatikaną ir jo sodus žiūrovą lydi ne akredituotas Vatikano muziejų gidas, bet Vilniaus Markučių metraštininkas Saulius Paukštys.
Sauliaus Paukščio fotografijų paroda „Vatikano soduose“ Fotografijos muziejaus Studijoje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) veikia iki 2024 m. gruodžio 15 d.
