„Sostinė“ siūlo keletą ypač įdomių parodų. Nemažai jų veiks tik iki spalio pabaigos ar lapkričio pradžios.
Galima pažaisti ir sukurti savą Vilniaus istoriją
Pamėnkalnio galerijoje surengtoje Kęstučio Grigaliūno parodoje „Vizuali kantata: vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“ galima susipažinti su Vilniaus istorija ir smagiai pažaisti.
Gediminas, Siaubūnas Vilnelėje, Žygimanto Augusto dvasia, gerai nusiteikęs Vytautas, Barboros rankinės turinys, Vilkas Geležinis, Lizdeika, gandras, nešantis Šv.Kazimiero ranką, – tai tik kelios iš įsivaizduojamų Vilniaus istorijų, kurias pasakoja žiūrovams Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Menininkas šįkart suteikia progą žiūrovams patiems kurti Vilniaus miesto istoriją pasiskolinus jo kūriniuose esančias užuominas.
Eksponuojamuose paveiksluose, atspauduose, pjaustiniuose, objektuose, dėlionėse slypinčios šmaikščios pasakojimų nuotrupos skatina įsitraukti į žaismingą kūrybos procesą – patikusias dalis ar detales savaip perkelti, sudėlioti, prisėsti prie antspaudų stalo.
Parodoje autorius aktualizuoja neopopmeno ir „Fluxus“ kūrybos principus kurdamas objektus, kuriems būdinga subtili ironija ir paradoksalus kasdienių situacijų universalumas. Tai tęstinio edukacinio galerijos projekto „Žaidimų galerija“ dalis. Čia profesionali kūryba neatsiejama nuo šviečiamosios veiklos, o svarbiausia – lankytojų kūrybiškumas.
K.Grigaliūnas (gim. 1957 m.) pastaraisiais dešimtmečiais daug laiko skyrė ne tik kūrybai, bet ir meniniams tyrimams, skirtiems tragiškiems pokario įvykiams, mūsų tautos trėmimo ir genocido istorijai.
Nuo titnago iki parako: ginklai amžiams bėgant
Titnagą keičia plienas su paraku, lanką – arkebuza, smūgį keičia šūvis, o žvėrį taikiklyje – žmogus. Šie kertiniai pokyčiai viso labo tik praskleidžia 10 tūkstančių metų trukusios ginkluotės evoliucijos uždangą.
Atnaujintoje Vilniaus gynybinės sienos bastėjos ekspozicijoje „Nuo titnago iki parako“ žiūrovų laukia iš daugybės mažų istorijų susidėsiantis pasakojimas apie ginklus amžiams bėgant – kaip jie keitėsi, kaip tobulėjo jų gamybos technologija – ir, svarbiausia, atsakymas į klausimą, kada ir kodėl pasikeitė tai, kas atsiduria ginklo taikiklyje.
Štai kad ir titnagas. Viena pirmųjų medžiagų, naudota mūsų protėvių tiek darbo įrankių, tiek pirmųjų ginklų gamyboje, kol po daugelio metų žmonės išrado arkebuzą – šaunamąjį ginklą su parako sprogstamąja jėga.
Parako, kurio sprogstamąją jėgą paradoksaliai išlaisvina būtent titnagu įskelta ugnis. Titnagas, akmens amžiaus ginklas, tampa savo pakaitalo dalimi.
Apie paskirtį. Žmogaus išrastas ginklas pradžioje tarnavo maistui susimedžioti, apsiginti nuo priešo, dažniausiai žvėries. Žvėris tebemedžiojame ir šiandien, tačiau kažkuriuo metu ginklas buvo nukreiptas ir žmogaus prieš žmogų, vienų žmonių grupių prieš kitas.
Atnaujintoje ekspozicijoje galima išvysti Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniams priklausančius ir iki šiol neeksponuotus autentiškus ginklus.
Šis pasakojimas, neatsitiktinai įkurdintas bastėjos, XVII amžiaus Vilniaus gynybinių įtvirtinimų forposto, požemiuose, pratęsia iki šiol čia pasakotą miesto gynybos istoriją.
Mažųjų bastėjos lankytojų laukia piešimas akmens amžiaus metodais, koklių su riteriais spalvinimas, galimybė išsirinkti reikiamas medžiagas patrankoms užtaisyti ir taip tapti mažuoju artileristu.
Mažosios grafikos trienalėje – dvidešimties šalių dailininkų kūriniai
Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veikia 11-oji Vilniaus tarptautinė mažosios grafikos trienalė. Ji Vilniuje rengiama nuo 1994 metų ir pristato vis besikeičiančią grafiką, tyrinėja jos raiškos galimybes bei ribas.
Renginys kasmet pritraukia daugybę autorių iš įvairių šalių, jame pristatomi ištikimi, daugiamečiai dalyviai, išbandyti jėgas skatinami ir jaunosios kartos kūrėjai. Šių metų trienalės parodoje eksponuojami 64 autorių darbai iš 20 pasaulio šalių.
Parodoje atsiskleidžia technikų, žanrų ir stilių įvairovė: nuo figūrinių iki abstrakčių, nuo ekspresyvių iki minimalistinių, nuo iliustratyvių iki konceptualių darbų, nuo fantastinių iki klasikos įvaizdžių.
Skirtingos grafikų kartos taiko skirtingas menines strategijas, nukrypsta į kitus raiškos būdus ar medijas, tačiau anksčiau ar vėliau dauguma menininkų neišvengiamai grįžta prie šaknų – vėl į rankas ima cinko ar vario plokšteles, linoleumą, medžio gabalėlį ar kalkakmenį, tik gal jau kitaip – įgiję naujos patirties, žvelgdami kitokiu žvilgsniu, apmąstydami kasdienius būgštavimus ir viltis.
Žinomas suomių menininkas sukūrė laišką Vladimirui Putinui
Žymaus suomių menininko, tyrėjo, rašytojo, teatro, šokio ir filmų kūrėjo, menų daktaro, profesoriaus ir pasaulyje pripažinto meno aktyvisto Teemu Mäki personalinę parodą „Karas, tapatybė ir prigimtis“ galima pamatyti galerijoje „Arka“.
Joje pirmą kartą Lietuvos žiūrovams pristatoma išsami šio autoriaus kūrybos apžvalga – nuo piešinių, tapybos darbų iki tekstų, fotografijos, instaliacijų ir videofilmų. Kūriniuose deklaruojama autoriaus pozicija, o žiūrovui pasiūlomas vaizduotės žaidimas, išryškinantis klausimą, – ar galima gyventi atsiribojus nuo dabarties tikrovės, tarsi pasaulyje nieko nevyktų?
Rodomas ir naujausias menininko dokumentinis filmas „Riverbulls – laiškas Vladimirui Putinui“. Tai juosta apie suomių sinchronizuoto čiuožimo komandą, apie putinišką agresiją, karą Ukrainoje bei būdus, „kaip būti vyru“. Parodoje neužmiršta ir lyčių politika: kaip prieštaringos idėjos apie tai, kas vyrai ir moterys tariamai yra ar turėtų būti, apibrėžia mūsų gyvenimo būdus ir visuomenes.
Trečioji parodos dalis – multimedijos instaliacija „Metamorfozės“, sukurta 2022 m. bendradarbiaujant su meno mėgėjų grupe, studentais, filmavimo komanda, operos dainininke ir klasikinės fortepijono muzikos atlikėju. Kūrinio tema – mūsų, kaip individų ir kaip rūšies, mirtingumas ir šiuo metu, pasak mokslininkų, vykstantis Šeštasis masinis išnykimas.
T.Mäki (gim. 1967 m.) savo karjerą pradėjo kaip tapytojas, bet dirba įvairiose meno srityse. Jis yra parašęs 10 knygų ir režisavęs daug teatro spektaklių, filmų ir operų. Jis taip pat yra Suomijos menininkų asociacijos pirmininkas (nuo 2018 m.) ir „IAA Europe“ (Europos vizualiųjų menininkų asociacijų skėtinės organizacijos) prezidentas (nuo 2023 m.).
Senos elektrinės Helovino labirinte slepiasi fantastinės būtybės
Nepavykusio mokslinio eksperimento metu buvo sukurtos fantastinės būtybės – pusiau žmonės, pusiau šiurpą keliančios pabaisos, kurios šią savaitę išsislapstė Energetikos ir technikos muziejaus požemiuose.
Kiekvienas, kuris išdrįs įžengti į siaubo kambarį, galės patirti šiurpą keliančių pramogų.
Muziejus veikia pirmosios Vilniaus elektrinės patalpose. Autentiška industrinė aplinka, garo turbinos ir istorinė vieta įkvėpė pabaisas būtent čia sukurti unikalų nepavykusių mokslinių eksperimentų siaubo labirintą.
Jame netrūks bauginančių Helovino elementų – vorų ir voratinklių, kraują stingdančios tamsos, kraujo, baimę keliančių garso efektų bei kitų šiurpių staigmenų.
Paskutinį mėnesio sekmadienį, kai muziejaus lankymas nemokamas, šalia jo duris atvers ir mobilusis Klimato muziejus, įrengtas spalvinguose jūriniuose konteineriuose.
Tai yra vienintelis toks muziejus Baltijos šalyse, kurio lankytojai kviečiami ne tik pamatyti, bet, svarbiausia, patirti klimato kaitą.
Lankytojai pajus, ką reiškia būti 50 laipsnių karštyje, sužinos, ar ūkininkai persikels į kosmosą, o Klaipėda panirs po vandeniu. Kas yra tik niūrios prognozės, o kas – neišvengiama ateitis?
