Kūriniai atkeliavo į Vilnių – prieš tai „Vartų“ galerijos pristatyti prestižinėse tarptautinėse meno mugėse Varšuvoje ir Vienoje. – Šioje parodoje Neringa Vasiliauskaitė pristato įvietintų kūrinių seriją, susaistytą su jos vaikystės atsiminimų akimirkomis. Daugiasluoksniai ir daugiaprasmiai kūriniai, eksponuojami tiek ant sienos, tiek galerijos erdvėje, veikia kaip pasikartojančių kasdienių ritualų metaforos, skatinančios žiūrovus patyrinėti skirtingų agregatinių būsenų, laiko gijų ir su jomis susijusių emocijų bei prasmių transformacijas.
Pagrindinė technologija, naudojama menininkės didelio ir mažo formato objektuose – spauda ant paminkštinto pagrindo tekstilės, ją padengiant epoksidine derva ir integruojant medžio bei stiklo elementus.
Šiais darbais trinamos ribos tarp vidaus ir išorės, sykiu atveriant dialogą tarp medžiagos (perkėlimo) ir kartotės, taip pat tarp imitacijos ir prieštaros. Blizgūs kūrinių paviršiai primena odinius apmušalus ar žmogaus odą, tarsi dirbtinai sukurtą kūną; iš pažiūros kieti paviršiai tampa takūs, minkšti sukietėja arba atkartoja patys save per formą ir tekstūrą.
N.Vasiliauskaitės meninei praktikai įtakos turi ksenofeminizmo ir, be kita ko, psichoanalitiko Didier Anzieu teorijos. Menininkę domina, kaip objektai sugeria juos supančią aplinką ir atspindi ją per savo paviršių / odą, tarsi perteikdami informaciją iš skirtingų kultūrinių sluoksnių bei kartų. Įkvėpimo menininkė semiasi iš kasdienybėje naudojamų daiktų ir artimoje aplinkoje, gamtoje ar viešosiose erdvėse pastebimų formų. Autorės praktika apima ne tik nebaigtinius procesus eksperimentuojant su įvairiomis medžiagomis, kurių metu ji išardo ar dekonstruoja rastus daiktus, bet ir skirtingų, dažnai sintetinių medžiagų komponavimą į naujus paviršius ar objektus.
Į šiuos N. Vasiliauskaitė įtraukia asmeninių prisiminimų fragmentus, susiedama juos su kosmologiniais motyvais ir archetipiniais simboliais. Derindama skirtingus paviršius ji atskleidžia juose užkoduotus prisiminimus ir asmenines, socialines, istorines ar kultūrines patirtis. Menininkė sluoksnis po sluoksnio atidengia įvairius jų klodus ir istorijas, taip tarsi ištrindama jų pirminę paskirtį ir leisdama atrasti naujus, anksčiau neatskleistus elementus bei prasmes.
N.Vasiliauskaitės darbų centre atsiduria vadinamieji „sekretai“ – „paslėpti“ arba „užšaldyti“, stiklu uždengti rasti objektai, atspindintys konkrečią praeities akimirką ar dieną. Terminas sekretai nurodo į lietuvių kultūroje gerai žinomą vaikų užsiėmimą, kai po stiklo gabaliuku ar šuke dėliojami smulkūs daiktai, tokie kaip gėlės, butelių kamšteliai ar kiti aplinkoje rasti objektai, paskui užbarstant juos žeme ar dulkėmis. Ilgainiui sekretus atsitiktinai atranda praeiviai arba jie pranyksta visiems laikams. Šioje parodoje sekretai veikia kaip vidinių kūno erdvių, ribų tarp praeities ir dabarties, taip pat ribų tarp fizinio, haptinio ir skaitmeninio pasaulio metafora.
Parodoje „Kartotės ir ritualai“ kviečiama patyrinėti subtilią ribą tarp vidaus ir išorės, apmąstyti savo tapatybės suvokimą ir santykį su skaitmeniniu pasauliu. Ši ekspozicija žiūrovams siūlo naują fiziškumo bei atminties pajautos būdą, pristatomais kūriniais atskleidžiant kultūrinius sluoksnius ir nagrinėjant juos iš subjektyvios perspektyvos.
Neringa Vasiliauskaitė (g. 1984 m. Lietuvoje) gyvena ir kuria Miunchene, Vokietijoje. 2018 m. baigė Miuncheno Vaizduojamųjų menų akademijoje „Frei Kunst“ studijas stiklo ir keramikos klasėje pas prof. Norbert Prangenberg ir prof. Nicole Wermers. Jos darbai buvo pristatyti reikšminguose tarptautiniuose projektuose ir parodose, įskaitant „Vent“ galerijoje Vienoje (Austrija), „Galerie der Künstler“ Miunchene, „Kunstverein“ Miunchene bei „Westwerk“ galerijoje Hamburge (Vokietija). Jos kūriniai taip pat eksponuoti „Miranda Kuo“ galerijoje Niujorke (JAV) ir „Ulm“ muziejuje Vokietijoje.
2019 m. Vasiliauskaitė išleido darbų katalogą „Seductive Skins“, o 2018 m. pelnė Bavarijos kultūros ministerijos stipendiją menininkų rezidencijai „Villa Concordia“, Bamberge (Vokietija). Jos kūriniai priklauso tokioms kolekcijoms kaip „Städtische Galerie Villingen-Schwenningen“, „Städtische Galerie Karlsruhe“, „Sammlung FER Collection“ ir „Alexander Tutsek Stiftung“.
