Kaunietė Laima Ščiupakovienė nuolat ieško naujų gatvės meno kūrinių, jais džiaugiasi ir jų nuotraukomis dalinasi su bendraminčiais. Tačiau taip būna ne visada.
„Kartais gatvės meno kūrinių nebelieka. Taip nutinka, kai pastatai atnaujinami arba nugriaunami.
Neseniai labai nusiminiau, kai eidama Lygybės gatve pamačiau, kad ant garažų masyvų tvoros nebeliko spalvingo vasaros pievą vaizdavusio piešinio. Tvora buvo apskardinta“, – pasakojo moteris.
Apie tai, kaip meno kūriniai nyksta, papasakojo patys kūrėjai.
Po remonto piešinio neliks
Panašus likimas netrukus ištiks ir piešinį, esantį ant „Vyturio“ gimnazijos Taikos prospekte. Jis vaizduoja dviejų vienas į kitą žiūrinčių žmonių profilius ir taip pat yra spalvingas.
Gimnazijos direktorius Lauras Bartninkas sakė, kad piešinio neliks. Kai baigsis pastato remontas, bus svarstoma, gal vėl kviesti menininkus, kad jie gimnaziją papuoštų nauju kūriniu.
Žmonių profilius ant gimnazijos piešė kūrėjų komanda „Gyva grafika“. Vienas šios grupės menininkų Žygimantas Amelynas sakė, kad taip jau yra, jog gatvės meno kūriniai kartais išnyksta.
„Kai iš anksto žinome, kad taip gali nutikti, susitaikyti su tuo lengviau. Bet kartais būna ir nesusipratimų“, – apgailestavo menininkas.
Kūrinį norėtų atnaujinti
Ž.Amelyno ir Tado Šimkaus piešinius vienoje požeminėje perėjoje po Savanorių prospektu per klaidą buvo sunaikinusi bendrovė „Kauno švara“.
„Smėliu nušveitė sienas ir piešinius. Tada kūrinį piešėme iš naujo, jį patobulinome“, – pasakojo Ž.Amelynas.
Vienas pirmųjų ir įspūdingiausių Kaune šios komandos piešinių yra 2013 metais sukurtas „Senelis išminčius“ ant apleisto fabriko „Lituanika“ pastato.
„Dabar jis aptrupėjęs, liko tik 20 procentų viso buvusio piešinio grožio. Savivaldybė būtų linkusi jo atnaujinimo darbus finansuoti, bet to nenori pastato savininkai“, – nusivylimo neslėpė Ž.Amelynas.
Uždažė dangaus gabalėlį
Su tuo, kad piešiniai sunaikinami, susidūrė ir kitas garsus menininkas Timotiejus Norvila-Morfai.
2017 metais jis pradėjo kurti du piešinius ant pėsčiųjų tilto, vedančio iš Karaliaus Mindaugo prospekto į Nemuno salą, patilčių.
Jos buvo subjaurotos neskoningomis grafitininkų terlionėmis, nešvarios.
T.Norvila ant vienos jų per 10 dienų nupiešė kūrinio „Skėtis“ eskizą. Ant kitos jau kūrė ir spalvino piešinį „Dangaus gabalėlis“.
Tačiau vieną dieną atvykęs tęsti darbo Morfai pamatė, kad du darbininkai jo piešinius uždažė. Paaiškėjo, kad „Kauno tiltai“ pradėjo naujinti dešimties Kauno tiltų patiltes.
Nesusipratimą menininkui ir bendrovei pavyko išsiaiškinti, ir T.Norvila pradėtą darbą tęsė.
Sieną iš pradžių apšiltino
Kauno savivaldybė, finansuojanti legalius gatvės meno kūrinius, pasak menininkų, taip pat siekia, kad jie nebūtų trumpaamžiai.
Kai T.Norvila ant vieno seno daugiabučio Sąjungos aikštėje sienos piešė įspūdingą freską „Skliautas“, ji iš pradžių buvo apšiltinta, kad renovuojant namą piešinys išliktų.
Tačiau Ž.Amelynas sakė, kad ne visi gatvės meno kūriniai turi meninę vertę, ne visi jie įsilieja į aplinką ir juos pamėgsta gyventojai.
„Tokių, kurie tikrai vykę, yra apie 20 procentų. Norvegijoje kai kurie tokie darbai įgauna kultūros paveldo statusą. Ši patirtis galėtų būti naudinga ir mums“, – mano Ž.Amelynas.
