Rudens pažiba – didžiausia Japonijos meno paroda
Viena populiariausių šio rudens parodų – Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamas didžiulis Japonijos meno kūrinių rinkinys „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukijoė iki XX–XXI a. mangos, animės ir sūpa furatto“. Ją galima suspėti aplankyti iki spalio 13 d. Spalio 12–13 d. lankytojai kviečiami dalyvauti specialioje parodos uždarymo renginių programoje, o paskutinę parodos dieną, sekmadienį, bilietas kainuos vos 1 eurą.
Ši istorinė-panoraminė paroda – vienas iš nedaugelio mėginimų (o Lietuvoje – pirmasis) muziejaus erdvėje kartu parodyti ir atskleisti tarpusavio sąsajas to, kas įprastai nebūdavo ir dažnai net ir šiandien nėra kartu rodoma: ukijoė atspaudus, istorines karikatūras giga, erotines šiungos knygeles, komercinius plakatus hikifuda.
Taip pat prieškario ir pokario komiksus mangas, vaikiško žaidimo menko korteles, animės filmų ir kompiuterinių žaidimų plakatus, garsios kosmetikos kompanijos „Shiseido“ produktų reklaminius videoklipus, animuotą istorinę kabukio užuolaidą, garsių animės filmų ištraukas. Ir visa tai eksponuojama šalia reflektuojančių, kartais ironizuojančių japonų šiuolaikinio meno kūrinių – tapybos, grafikos, fotografijos, animacijos ir skulptūros.
Daugiau nei 70 autorių kūriniai parodoje sugrupuoti į tris kategorijas – gražuolių („bidžin“) atvaizdus, pamėklių („jokai)“ baugias ar juokingas istorijas ir samurajų („buši, samurai“) žygdarbius. Išradinga parodos architektūra ir jos garso bei apšvietimo dizainas primena japoniško miesto erdvę.
Juk Tokijuje populiariosios kultūros struktūra nedaug pakito – siekis žavėti ir gundyti, bauginti ir juokinti, stebinti narsa ir nuožmumu išlikęs ir nūdienėse meilės ir erotinėse dramose, siaubo filmuose ir komedijose, trileriuose bei žaidimuose.
Mediniais fotoaparatais sukurti miražai
M.K.Čiurlionio namai Vilniuje tęsia 2020 metais pradėtą parodų ciklą „Čiurlionio gentis šiandien“, kuris leidžia susipažinti su po visą pasaulį pasklidusios plačios Čiurlionių genties atstovais. Čia surengta fotožurnalisto Pauliaus Lileikio (gim. 1966 m.) fotografijų paroda „Camera obscura. Miražai“.
Joje autorius savo medatyviems išgyvenimams fiksuoti naudoja unikalias savadarbes kameras – medinius fotoaparatus. 24 kūrinių paroda „Camera obscura. Miražai“, kurią lydi toje pačioje kūrybinėje orbitoje skriejantys artefaktai, pristato savo amatu ir menu žaidžiančio žmogaus pomėgį, kuris nūdienos skaitmeninių vaizdų cunamyje leidžia mėgautis ilgai išlauktu vaizdu.
Kodėl „Miražai“? Todėl, kad medine kamera sukurtoje fotografijoje tarsi matai kažką labai aiškaus ir konkretaus, tačiau sykiu atsiranda ir tas abstrakciją kuriantis šydas, neleidžiantis visiškai patikėti matoma realybe. Netgi darbuose „įsibrovęs“ autoportretas sukelia mažą abejonės tikroviškumu jausmą.
P.Lileikis 1992-aisiais baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, ilgą laiką dirbo „Lietuvos ryto“ dienraštyje. Fotografas tris kartus yra pelnęs svarbiausią fotožurnalistų apdovanojimą – Auksinį kadrą.
Dalį fotografo archyvų yra priglaudęs Lietuvos centrinis valstybės archyvas, nemažai darbų rado kelią į vadovėlius, enciklopedijas ar privačias kolekcijas. Už nuotraukas, įamžinusias sudėtingus Lietuvos nepriklausomybės atgavimo įvykius, fotografas apdovanotas Estijos Marijos žemės kryžiaus 5 klasės ordinu.
Tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė suskilo į dvi dalis
Tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės kūrinius galima pamatyti Vilniaus dailės akademijos „Titaniko“ parodų salėse. Ekspozicija sudaryta iš dviejų kolekcijų – Baltijos šalių menininkų parodos bei Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų menininkų apdovanojimų nominantų ekspozicijos „Vidiniai pasauliai“.
Tradicija tapęs Baltijos šalių dalyvavimas Vilniaus tapybos trienalėse suteikia galimybę palyginti savo šalies meno raidą su kaimyninių šalių meno kaita.
Tiesa, „Titanike“ eksponuojama tik pusė Baltijos šalių tapybos parodos. Norintiems pamatyti kitą pusę teks apsilankyti Kauno paveikslų galerijoje. Skirtingų kartų latvių, estų ir lietuvių menininkų kūriniai atliepia tapybos turinio ir formos tendencijas, atskleidžia tapytojų mąstymą, raiškos naujoves ir tai, kas šių dienų tapytojams aktualu, kas juos dirgina ir jaudina.
Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų menininkų apdovanojimų nominantų kūrinių kolekcija „Vidiniai pasauliai“ siekia užfiksuoti šių šalių šiuolaikinės tapybos aktualijas.
Daug dėmesio skiriama naujausioms tapybos tendencijoms ir naujovėms.
Menininkai nagrinėja izoliaciją virtualiame pasaulyje, šiuolaikinę socializaciją bei žmonių ir technologijų ryšį. Žmogaus būties paradoksalumas perteikiamas holistiniuose meno kūriniuose, kylančiuose iš atminties, fantazijų ir troškimų.
Roberto F.Kennedy laidotuvių traukinys – žmonių akimis
Prospekto galerijoje atidaryta olandų menininko Reino Jelle Terpstros paroda „Roberto F.Kennedy laidotuvių traukinys – žmonių akimis“.
Prieš keletą metų vizualiojo meno kūrėją R.J.Terpstrą sužavėjo amerikiečių fotografo Paulo Fusco nuotraukų serija „RFK Funeral Train“.
1968 m. birželio 8 d. P.Fusco įsėdo į vadinamąjį laidotuvių traukinį, kuriuo iš Niujorko į Vašingtoną buvo vežami nužudyto Roberto F.Kennedy (RFK) palaikai.
Iš lėtai judančio traukinio P.Fusco nukreipė fotoaparatą į dešimtis tūkstančių palei bėgius išsirikiavusių gedinčių amerikiečių, atėjusių atiduoti pagarbos populiariam senatoriui ir kandidatui į prezidentus.
R.J.Terpstra itin susidomėjo tuo, ką būtent šie žmonės užfiksavo savo fotoaparatais.
Jis nusprendė pradėti ieškoti nuotraukų ir medžiagos, kurią gedintiesiems pavyko nufilmuoti pravažiuojant traukiniui. Jis paskelbė žinutes laikraščiuose ir socialinėje žiniasklaidoje, pats keliavo traukinio maršrutu. Aplankė traukinių stotis ir beldėsi į žmonių duris. Parodoje eksponuojama instaliacija, sukurta iš originalių menininko surinktų žmonių nuotraukų, ir filmų bei nuotraukų rinkinys, projektuojamas penkiuose ekranuose.
R.J.Terpstra (gim. 1960 m.) yra olandų vizualaus meno kūrėjas, Groningeno Hanzos taikomųjų mokslų universiteto, Minervos meno akademijos dėstytojas. Jo kūrybos akcentai – atmintis ir istorija.
Geriausia jaunoji „ArtVilnius“ menininkė kuria ne tik akvareles
Vilniaus miesto galerija „Meno niša“ publikai pristato jaunosios kartos menininkės Julijos Skudutytės naujausių kūrinių parodą INFJ. Nors ji geriausiai žinoma kaip akvarelių meistrė, kuria ir natiurmortus, ir kasdienybę atspindinčias interjero kompozicijas, autoportretus ir instaliacijas.
INFJ yra šeštoji asmeninė menininkės paroda. Joje pristatomi naujausi darbai, sukurti meno rezidencijos Diuseldorfe (Vokietija) metu ir eksponuoti „Atelier am Eck“ galerijoje.
Pasak parodos Diuseldorfe kuratoriaus Matthio Grotevento, kūryboje Julija natūraliai susiduria su savo prigimtimi, todėl nutarė pasidaryti internete rastą asmenybės testą. Šis testas išskiria šešiolika skirtingų asmenybės tipų, o J.Skudutytės rezultatai apibūdino jos asmenybę kaip ypatingą – INFJ.
„Staiga pasijutau ypatinga, mane suintrigavo, kaip šis testas paveikė savęs suvokimą. Gautą rezultatą net panaudojau pažinčių programėlėje sau apibū dinti“, – sakė J.Skudutytė. Savo kelionių metu ji pradėjo fiksuoti autoportretus šalia šventųjų, išgyvenančių apreiškimą, atvaizdų. Studijoje tapė paveikslus, kuriuose patiria regėjimą, ir pamažu pati tapo vizija savo meninio darbo procese.
J.Skudutytė (gim. 1995 m.) Vilnius dailės akademijoje baigė monumentaliosios tapybos magistro studijas, aktyviai dalyvauja parodose ir meno projektuose Lietuvoje bei užsienyje. Ji apdovanota premijomis už knygos iliustracijas, tapybą ir ekspozicijas. Meno mugėje „ArtVilnius ‘23“ Užupio meno inkubatoriaus stende pristatyta J.Skudutytė buvo išrinkta geriausia jaunąja mugės menininke.
