Pirmoji „ArtVilnius“ mugė buvo kurta finansų krizės metais, anuomet ji gavo vienkartinį projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ rėmimą. Mugės rengėjai iškėlė ambicingą planą – sukurti renginį, kuris išliktų ir Europos kultūros sostinės metams pasibaigus. Mugė turėjo išjudinti meno rinką, aktyvinti meno ir verslo sinergiją, vystyti tarptautinę tinklaveiką, o svarbiausia – kurti meno kolekcionavimo tradiciją ir pagrindus.
Šiandien mugė patenka į galerininkų, menininkų, kolekcininkų ir meno profesionalų kalendorius.
„Skaičiuojame penkioliktuosius metus, įžengėme į paauglystę, – spaudos konferencijoje sakė „ArtVilnius“ mugės įkūrėja ir vadovė, Meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė. – Nuo šiol kiekvieni kiti metai bus dar brandesni. Matome, kaip kasmet keičiasi mugė, jos programa, galerijos ir menininkai, taip pat žiūrovai, mugėje ieškantys įdomaus, netikėto ir originalaus turinio. Į mugę sugrąžinome edukacinę programą, kurią parengėme ir jauniesiems lankytojams, ir vyresniems meno mugės svečiams.“
Mugės meno vadovė Sonata Baliuckaitė lankytojams šiais metais žada pažintį su Šiaurės Europos galerijomis, kurių mugėje nebūdavo daug, – mugėje dalyvauja 11 galerijų ir institucijų iš Norvegijos, Suomijos, Danijos, Švedijos. Šių šalių menininkai ir galerininkai ketina pristatyti naujus kūrinius, jų programose bus rodoma tapyba, instaliacijos, kinetinio meno kūriniai, skulptūros ir performansai.
„Mugės viešniomis buvo Prancūzija, Ukraina, Baltijos šalys, šiais metais pasirinkome Šiaurės Europos šalis ir labai džiaugiamės gausiu jų dalyvavimu, taip pat parodos „Takas“ kuratore Maria Arusoo, kuri į parodą suformavo savitą požiūrį ir parodos dalyvius atrinko visiškai kitaip“, – spaudos konferencijoje kalbėjo S.Baliuckaitė.
20 meno galerijų mugėje dalyvauja pirmąjį kartą – „Sami Centre for Contemporary Art“ iš Norvegijos „Davis“, „Gallery Hjorth“ iš Danijos, KITA iš Suomijos, „Louise“ ir „Eristavi“ iš Belgijos, Latvijos galerijos ISSP, ASNI, „Cut Art gallery“ ir kitos.
10 galerijų šiemet pristatys fotografijos meną. „ArtVilnius ’24“ stenduose lankytojai išvys savo pamėgtas galerijas NB iš Danijos, „Māksla XO“, „Alma“, „Pilot“ iš Latvijos, „Galerie Nivet-Carzon“ iš Prancūzijos, „Okapi“, „Tütar“ iš Estijos, taip pat šalies regionų galerijas – Panevėžio miesto dailės galeriją, „S_ IN“ Lietuvos dailininkų sąjungos galeriją iš Šiaulių, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės galeriją, Dusetų dailės galeriją, „Vilkamirgės“, Molėtų dailės galerijas ir daugybę kitų.
Net 12 meno galerijų – „The Rooster gallery“, KADS galeriją „Baroti“, Kauno fotografijos galeriją, „Meno nišą“, „Terra Recognita“, Kunstkamerą, galeriją „Menų tiltai“, Klaipėdos galeriją, Panevėžio miesto dailės galeriją, Kauno lango galeriją, Dusetų dailės galeriją ir kitas – mugėje pristato Lietuvos meno galerininkų asociacija.
Po 6 meno galerijas pristato Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos dailininkų sąjunga. Mugėje taip pat dalyvauja AP galerija, „The Room“, „Drifts“ iš Vilniaus bei daugelis kitų.
Šiuolaikinio meno kuratorius, rašytojas dr. Valentinas Klimašauskas šių metų tarptautinės mugės „ArtVilnius ’24“ Projektų zonos programą pavadino „Agentūra: apie peles, sceną ir mašinas“. Jis teigė, kad scenos klausimas meno mugėje ypač atsiskleidžia, čia galima pamatyti įvairių vizualiojo meno scenos atstovų ir jų prisistatymų. „Visi kūriniai ir institucijos yra vertos dėmesio, tačiau ypač rekomenduoju pamatyti nuostabų amerikiečių menininkės Ninos Sarnelle vaizdo įrašą „Didysis atidarymo renginys“, kurį pristato Švedijos šiuolaikinio meno fondas iš Stokholmo „Index“.
Tarp Projektų zonos dalyvių šiemet bus galima išvysti Lietuvos menininkus – Igorį Piekurą, kurį pristato „MTR Art foundation“, „Stasys Museum“ pristatomą Stasį Eidrigevičių, Joną Aničą, Gabiją Grušaitę, Rytį Urbanską, Norvegijoje įsikūrusios ukrainietės Lesios Vasylčenko projektą, Estijos paviljonui Venecijos bienalėje atstovavusias Edith Karlson ir Katją Novitskovą ir kitus menininkus bei meno institucijas.
Daugiau nei 80 menininkų dalyvavo atvirame kvietime į „ArtVilnius ’24“ skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodą „Takas“.
Parodos kuratorė – Estijos šiuolaikinio meno centro vadovė ir 60-osios Venecijos meno bienalės Estijos paviljono komisarė ir kuratorė M.Arusoo iš jų pasirinko 14, dar tris menininkes – vienas iškiliausių Estijos skulptorių Edith Karlson ir Terje Ojaver bei suomę Anni Puolakką dalyvauti parodoje ji pakvietė pati.
Parodoje „Takas“ bus galima pamatyti lietuvių menininkų – Dano Aleksos, Eglės Pilkauskaitės, Indrės Liškauskaitės, Kęstučio Svirnelio, Laimos Kulbytės, Liudviko Kesmino, Mato Janušonio, Monikos Žaltauskaitės-Grašienės, Saulės Noreikaitės, Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės, Žygimanto Bėronto, Žilvino Baranausko kūrinius, estų menininkių Keithy Kuuspu ir Zody Burke kūrybą.
Performansus pristatys KITA galerija iš Suomijos ir Norvegijos „Sami Centre for Contemporary Art“. Juos atliks Erikas Alalooga (Estija), Tomaszas Szrama (Lenkija), MarijaGriniuk (Norvegija / Lietuva).
„Take“ nėra vienos temos, leiskite sau pažaisti orientacinį žaidimą, pasinerti į parodą, leiskite akims pamatyti, užsikabinti už to, kas įdomu“, – spaudos konferencijoje siūlė „Takas“ kuratorė, Estijos šiuolaikinio meno centro vadovė M.Arusoo.
Penkiolika metų mugėje dalyvaujantis Danijos galerijų asociacijos prezidentas, NB galerijos vadovas Thorkildas Nielsenas spaudos konferencijoje pasakojo apie tai, kaip „ArtVilnius“ užaugo.
„Nedidelė, lokali mugė šiandien tampa didžiausia meno muge Baltijos šalyse, o kada nors galbūt ir Europoje“, – kalbėjo galerininkas T. Nielsenas, pridūręs, kad puoselėja itin šiltus jausmus Vilniui, kuris taip pat keičiasi, modernėja ir jaunėja.
Kaip ir kasmet, „ArtVilnius ’24“ bus renkami geriausi mugės dalyviai. Juos rinks tarptautinė komisija – meno istorikė, kritikė, parodų kuratorė, Vilniaus dailės akademijos profesorė, pirmoji „ArtVilnius“ meno vadovė (iki 2013 m.) prof. dr. Raminta Jurėnaitė, parodų kuratorius, rašytojas, menininkų iniciatyva įkurto privataus meno centro Helsinkyje „Kohta“ direktorius Andresas Kreugeris (Švedija), knygų autorius, kuratorius, 4 žemynuose 98 parodas surengęs dr. Pacco Baraganas (Ispanija, ), vienas „Index“ fondo vadovų Marti Manenas (Švedija), kolekcininkė, meno mecenatė, lauko reklamos bendrovės „JCDecaux Lietuva“ generalinė direktorė Žaneta Fomova.
Mugės atidarymas ir apdovanojimų ceremonija, kurią ves Rytis Zemkauskas, vyks spalio 4 dieną, penktadienį, 18 valandą, „ArtVilnius Talks“ studijoje. Čia „Crème de la Crème“ premija bus įteikta geriausiam „ArtVilnius ’24“ menininkui. Mugės mecenatas – advokatų kontora COBALT savo įsteigtą premiją įteiks geriausiam jaunajam „ArtVilnius ’24“ menininkui. Geriausiai „ArtVilnius ’24“ skulptūrai / instaliacijai bus įteikta „NESCAFÉ Dolce Gusto“ premija. Apdovanojimus atsiims ir 7 geriausios „ArtVilnius ’24“ galerijos.
Sekmadienio vakarą „Volfas Engelman“ premijomis bus apdovanoti žiūrovų išrinkti laureatai – „ArtVilnius ’24“ žiūrovų rinktinė galerija“ ir „ArtVilnius ’24“ žiūrovų rinktinis menininkas“.
Penktadienio vakarą, kai užsivers „Litexpo“ durys, mugės lankytojai, dalyviai ir miesto svečiai kviečiami į meno festivalį naktinėtojams „Art After Hours“. Festivalyje šiais metais dalyvaus 13 galerijų ir daugiau nei 100 menininkų.
„ArtVilnius ’24“ tęsiamos didžiulio lankytojų dėmesio sulaukiančios ekskursijos su menotyrininkais. Lankytojams ir meno pirkėjams jie profesionaliai padės naviguoti po renginio sales, stendus ir supažindins su svarbiausiais mugės akcentais. Bilietai į šias ekskursijas ištirpo akimirksniu, dar neprasidėjus mugei.
Šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius ’24“ organizuoja Lietuvos meno galerininkų asociacija. Mugės vadovė – D.Stomienė, meno vadovė – S.Baliuckaitė. „ArtVilnius ’24“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė. Mecenatas – advokatų kontora COBALT, pagrindinis partneris – Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“.
