Nenuostabu, nes priežastis – istorinė. Lietuvos dienų Prancūzijoje pradžią pažymėjo Pompidou centre vakar atidarytos dvi nedidelės, bet svarbios parodos. Viena šalia kitos įsikūrė privataus MO muziejaus paroda „Lietuvos menas nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Istorinė donacija“ ir Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“.
Pastarojoje parodoje eksponuojama 16 šio lietuvių optinio meno meistro kūrinių. Parodos kuratorė Indrė Urbelytė dirbo su Pompidou centro kuratoriumi Micheliu Gauthier, kartu atrinko K. Varnelio darbus, apgalvojo parodos koncepciją. Kazio Varnelio namų-muziejaus menotyrininkė džiaugėsi, kad atsirado galimybė pristatyti K.Varnelio kūrybą prancūzų publikai.
„Norime, kad parodos lankytojai susižavėtų kruopščiais K.Varnelio potėpiais, iš drobės tarsi iškylančiais tūriais, kad žvelgiant į jo optinio meno kūrinius raibtų akys, tačiau netrūktų ir solidžios, klasikinės harmonijos pojūčio“, – dalijasi menotyrininkė.
Nors K.Varnelis (1917–2010) – unikalus tapytojas, parodoje rodoma ir jo kurta skulptūra. Anot kuratorės I.Urbelytės, stengiamasi prancūzams pristatyti K.Varnelio kūrybos spektrą, akcentuoti jo darbų išskirtinumą ne tik Lietuvos, bet ir pasauliniame kontekste.
K. Varnelis pasirinktas ir dėl daliai Lietuvos žmonių artimos gyvenimo trajektorijos – Antrojo pasaulinio karo negandose jis pasitraukė iš Lietuvos, tapo išeiviu JAV, toks likimas pažįstamas nemažai daliai lietuvių visame pasaulyje.
„Išskirtinis K. Varnelis ne tik kaip dailininkas, bet ir kaip kolekcininkas. Jis nebuvo avangardistas, modernistas įprastine šio žodžio prasme, t. y. nepasirodė meno lauke su manifestu, skelbiančiu siekį sugriauti buvusį tikėjimą, buvusią sistemą, buvusį meną ir ant jo griuvėsių statyti naujus dalykus. K. Varneliui šis smurtinis, radikalus požiūris buvo gana svetimas. Tapytojas savo kūrybą statė ant kultūrinio pamato, jam buvo svarbios klasikinės harmonijos, šviesokaitos sąvokos. K. Varnelis bandė įsiterpti į tėkmę, jis neneigė tradicijos kaip tokios“, – pasakojo parodos kuratorė.
Lietuvos nacionalinio muziejaus pastangomis ir dailininko sūnaus dėka vieną K.Varnelio kūrinį Pompidou meno centrui padovanojo JAV gyvenantis lietuvis kolekcininkas Jonas Dovydėnas. Menotyrininkė I. Urbelytė atskleidė, kad vertingi K.Varnelio optinio periodo darbai privačiose kolekcijose – gan retas reiškinys, todėl donacija išties yra išskirtinis įvykis, papildysiantis pasaulinės reikšmės Pompidou centro kolekciją. Tiesa, šis kūrinys parodoje kol kas nekabo – jis dar pakeliui iš JAV.
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė pabrėžė, kad K. Varnelio parodos atidarymas tokioje svarbioje ir įtakingoje meno institucijoje kaip Pompidou meno centras yra svarbus žingsnis įtraukiant Lietuvos meną į pasaulinį kultūros kanoną.
„Tokia asmenybe sunku ne tik nesididžiuoti, bet ir nenorėti parodyti pasauliui: veržlus, ambicingas, inovatyvus, gerbiantis meno pasaulio tradicijas, be galo intelektualus ir dosnus žmogus. Jo, karo pabėgėlio ir išeivio, gyvenimas pasakoja ir mūsų valstybės istoriją – juk tokia daugybė žmonių buvo priversti trauktis iš gimtosios Lietuvos“, – sakė R.Kačkutė.
Vilniuje esantis privatus MO muziejus Pompidou centre pristatė parodą „Lietuvos menas nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Istorinė donacija“. Joje rodoma 12 šiuolaikinių Lietuvos menininkų kūrinių. Dauguma jų šią savaitę viešėjo Paryžiuje ir parodos atidaryme mielai pasakojo apie savo kūrybą.
Svarbu ir tai, kad MO muziejaus įkūrėjai Danguolė ir Viktoras Butkai nusprendė Pompidou centrui padovanoti penkis kūrinius iš MO muziejaus kolekcijos.
Tad į Pompidou centro kolekciją pateks Marijos Teresės Rožanskaitės, Kazimieros Zimblytės, Lino Leono Katino, Marijos Švažienės, Vinco Kisarausko kūriniai. Pompidou centras sulaukė ir dar vienos dovanos – Elvyros Kairiūkštytės piešinius jam padovanojo Regina Norvaišienė.
Negana to, Pompidou centro vadovybė nusprendė nupirkti parodoje eksponuojamus šiuolaikinių lietuvių menininkų Eglės Rakauskaitės, Anastasijos Sosunovos, Andriaus Arutiuniano, Žilvino Landzbergo ir Pakui Hardware kūrinius.
Abi šias parodas Pompidou centro lankytojai galės apžiūrėti iki 2025 metų sausio 6 dienos.
Mo muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė ir Pompidou centro prezidentas Laurentas Le Bonas vakar taip pat pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinti palnai 2028 metais Vilniaus MO muziejuje surengti parodą iš abiejų muziejų kolekcijų.
Kaip toji paroda atrodys, kokius darbus joje bus galima pamatyti, kol kas neaišku, tačiau MO muziejaus direktorė tikisi, kad pavyks išnaudoti turtingą Pompidou modernaus meno muziejaus potencialą.
