Jose apsilankę žmonės kurs savo grafikos kūrinį, patys pasirinkdami temą, spalvą, ir namo grįš su autoriniu grafikos darbu rankose, o gal net su keliais. Menininkės teigimu, kūrybinės dirbtuvės skirtos mėgėjams, praktikuojantiems entuziastams, meno mokyklų ir meno krypčių studentams, senjorams.
Tarptautinės graviūrų parodos „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“ erdvėje gidė Agata Sadovska-Bumbul kūrybinių dirbtuvių dalyvius supažindins su senosios XVI–XVIII a. grafikos kūriniais.
Menininkė S. Matulevičiūtė teigia, kad užsiėmimo idėja gimė būtent vaikščiojant po parodą. Apžiūrint kūrinius atmintyje kaupiasi matytų kompozicijų fragmentai, ir pamažu žiūrovo sąmonėje išnyksta riba tarp istorinio konteksto ir asmeninio žvilgsnio. Pastebėjusi, kad kai kurie įspūdžiai-simboliai kartojasi, grafikė pasirinktus motyvus išraižė klasikine linoraižinio technika. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai galės pasirinkti stilistiką, savo spalvą ir derinti delno dydžio klišes, kurti savo kompoziciją.
„Tai bus originalus kūrinys, nors aš tai pavadinčiau kontekstu. Lankydami parodas, kuriame savo įspūdžių pasaulį. Kaip ir kūrėjai, kurie skirtingose epochose turėjo skirtingą supratimą apie visuomenės normas, grožį ir kita“, – sako S. Matulevičiūtė.
Kūrybinių dirbtuvių metu bus pasakojama apie spalvos ir jos intensyvumo prasmę, dalyviai aiškinsis, kas yra kūrinio kompozicija. Pasak pustrečios valandos trunkančio užsiėmimo autorės, jame apsilankę žmonės sužinos apie kontekstus parodoje, spalvotyroje, kompozicijos principus, klasikinę linoraižinio techniką. Svarbi ir kamerinė aplinka. Masinių patirčių laikais žmonės pasigenda artimesnio, paprasto, bet kartu kūrybiško bendravimo, nori sužinoti daugiau, pabandyti.
Menininkė užsiėmimui rengėsi keletą savaičių: raižė atpažįstamus motyvus, tarsi liturginiame mene dažnai aptinkamas lelijas, paukščius, kuriuos visi mėgstame stebėti, šventuosius... Pasak S. Matulevičiūtės, žmonės savo kompoziciją galės kurti pasitelkdami gyvūnų, augalų, gėlių ir žmogaus figūras vaizduojančias klišes. Su Valdovų rūmų muziejuje esančiomis grafikos spaudos staklėmis bus galima atspausti A3–A4 formato grafikos lakštus.
„Kiekviena detalė turi savo šviesos ir tamsos – šešėlių – niuansų. Kuriant grafikos darbą, svarbus kontūrinis piešinys, šviesos, šešėlio žaismas. Šie dalykai sukuria pusiau realistišką, hibridinį vaizdinį. Kai kūriau linoraižinio klišes, reikėjo keliais rėžtukais sukurti būsimų paveikslų detales, jas dalyviai komponuos į vieną piešinį. Man buvo svarbu, kad jos žmogui patiktų, trauktų akį. Noriu, kad užsiėmime dalyvausiantiems žmonėms muziejus taptų įkvėpimo vieta, kūrybinių patirčių susitikimais“, – sako S. Matulevičiūtė.
Menininkė edukacijos dalyvius kviečia užmiršti racionalumą ir pabūti menininkais, ypač vizualiosios krypties, bei kūrinį, kompoziciją kurti, remiantis labiau jausmu nei praktišku mąstymu „o kur aš tą vaizdą pritaikysiu ar prie kurio rėmelio derinsiu“. Kuriant grafikos darbą, nuspėti galutinį rezultatą – beveik neįmanoma, čia svarbus netikėtumas. „Ir tai labai smagu“, – šypsosi menininkė.
Linoraižinio dirbtuvių autorė S. Matulevičiūtė Valdovų rūmų muziejaus lankytojams rengia dar vieną užsiėmimą šios parodos erdvėje – škico dirbtuves. Kūrybinio užsiėmimo dalyviai sužinos, kaip reikia piešti architektūros objektus neturint įgūdžių. Šis užsiėmimas parengtas remiantis Bernardo Beloto (Bernardo Bellotto) tapybos ir grafikos meno kūrinių motyvais.
„Žinau, kad pradedantieji labiausiai bijo baltos spalvos, balto lapo, kai turi nuo kažko pradėti. Siūlysiu pirmiausia įvesti spalvą, padengsime akvarele foną. Kol jis džius, išsirinksime B. Beloto paveikslą, pieštuku piešime statinį: pamatus, langus, sienų faktūrą, puošiančias detales... Nuosekliai vaizduosime statinio architektūrą – gaiviai, kaip akademikai sako, „neužkankintai“, ir kad tas vaizdas būtų mielas akiai ir širdžiai“, – pasakoja S. Matulevičiūtė.
Pirmosios linoraižinio dirbtuvės „Kontekstų pasaulio kūrimas“ vyks rugpjūčio 22 d. 17.30 val.
Architektūrinio škico dirbtuvės „Linkėjimai iš Dresdeno!“ – rugpjūčio 24 16.00 val.
Daugiau informacijos – Valdovų rūmų muziejaus svetainėje.
