Valdovų rūmuose, bendradarbiaujant su Lenkijos mokslų ir menų akademijos biblioteka Krokuvoje, pristatoma tarptautinė graviūrų paroda „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“, kurioje eksponuojama daugiau nei 200 graviūrų.
Ji su tokios vertės kūrinimas skiriama ypatinga policijos apsauga atgabenta iš solidžiausios ir didžiausios grafikos kolekcijos ne tik Lenkijoje, bet ir Vidurio Rytų Europos regione. Joje yra daugiau nei 90 tūkstančių įstabių ir vertingų senosios grafikos kūrinių, žymiausių menininkų sukurtų beveik visuose Europos grafikos meistrystės centruose: Niurnberge, Antverpene, Romoje, Paryžiuje, Londone, Dresdene.
Rodomos ištisos kolekcijos
Kolekcija saugoma Lenkijos mokslų ir menų akademijos bibliotekos Grafikos kabinete, kuriame sujungtos dvi neįkainojamos grafikos darbų kolekcijos, sukauptos XVIII–XIX amžiuje. Pagrindinis pirmojo rinkinio formuotojas buvo Abiejų Tautų Respublikos seimų narys, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis stovyklininkas ir didysis sekretorius Frydrichas Juozapas Mošinskis (1738–1817). Antroji kolekcijos dalis buvo perkelta iš emigracijoje įsteigtos Lenkų bibliotekos Paryžiuje.
Senieji XVI–XVIII a. grafikos darbai dėl savo trapumo ir jautrumo aplinkai retai eksponuojami parodose, todėl jų ekspozicija Vilniuje – išskirtinis įvykis.
Unikalu ir tai, kad senieji grafikos kūriniai šioje parodoje pristatomi ne tik pagal temas – dauguma jų eksponuojami ištisomis serijomis, kurių parodoje iš viso galima pamatyti net 27. Tokios kūrinių serijos itin domina kolekcininkus, o šių darbų vertė pasaulinėje meno rinkoje yra labai aukšta.
Išgarsino visoje Europoje
Viena įspūdingiausių parodos serijų – vokiečių Renesanso dailininko Albrechto Dürerio „Apokalipsė“, kuri šį menininką išgarsino visoje Europoje ir iki šiol laikoma medžio raižinio šedevru. Ją sudaro 16 graviūrų, kurios pirmą kartą buvo išleistos XV amžiaus pabaigoje. Valdovų rūmuose galima pamatyti visą seriją.
Tuo metu daugelis žmonių tikėjo, kad jau artėja pasaulio pabaiga: siautė maras, vyko karai, todėl nenuostabu, jog A.Düreris kūrė iliustracijas Apreiškimo knygai įsiskaitydamas į šv.Jono vizijas. Medžio raižiniuose vaizduojamos įvairios Paskutinio teismo, sunaikinimo ir atpirkimo scenos.
Menininkas šią seriją atskira knyga išleido lotyniškai ir vokiškai, todėl ji tapo prieinama platesnei auditorijai. Jis buvo pirmasis dailininkas, išleidęs knygą su autorinių teisių apsauga. Knygoje kiekvienas medžio raižinys buvo suporuotas su atitinkamu Biblijos tekstu: iliustracija – dešinėje, tekstas – kairėje.
Meilė – didi paslaptis
A.Düreris – vienas garsiausių pasaulio grafikos meistrų, jo gyvenimo vingiai gana gerai žinomi, nes išliko jo rašyti dienoraščiai. Menininkas gimė 1471 metais Niurnberge juvelyro ir juvelyro dukters šeimoje.
Jo tėvas buvo kilęs iš Vengrijos ir turėjo aštuoniolika vaikų.
Albrechtas nuo mažens padėjo tėvui dirbtuvėje, tačiau jį labiau domino meninė, o ne techninė proceso pusė. Todėl vis daugiau laiko jis praleisdavo vietos dailininko Michaelio Folgemuto dirbtuvėje, kurioje buvo sukuriama daug graviūrų. Galiausiai tėvas, supratęs, kad sūnus netaps juvelyru, leido jį mokytis pas dailininką.
Baigęs mokslus jis kurį laiką keliavo po Europą, o 1494 metų pavasarį sugrįžęs namo vedė turtingo pirklio dukterį Agnes Frey, kurią jam parinko tėvas.
Vedybos buvo naudingos – nemažas Agnes kraitis, šeimos žmogaus statusas, ir A.Düreris jau galėjo atidaryti savo dirbtuvę.
Žmona jam padėjo pardavinėti graviūras, bet ją labiau domino pinigai nei menas.
Ar buvo švelnių jausmų ir aistros vienas kitam? Tai ne tik dailininko biografus, bet ir amžininkus dominusi paslaptis. Ar jie nebuvo artimi, nes neturėjo vaikų? O gal neturėjo vaikų, nes nebuvo artimi? Nei dienoraščiuose, nei autobiografijoje menininkas apie tai nekalba – tik netiesiogiai užsimena apie žmoną.
Žinoma tik tiek, kad Albrechto ir Agnes šeiminis gyvenimas netapo romantiška nuostabios ir gražios meilės istorija. Pora faktiškai nebendravo ir stengėsi laikytis atokiau vienas nuo kito.
Vos tik vedęs tų pačių metų rudenį menininkas išvyko į Veneciją saugodamasis prie Niurnbergo artėjančio maro. Tačiau žmona su juo nevažiavo, nusprendė likti savo tėvų užmiesčio sodyboje.
Amžininkai Agnes apibūdino kaip irzlią, piktą ir godžią. O dailininko draugai ją kaltino, kad savo priekaištais vertė jį, jau sergantį, dirbti ir taip pagreitino jo mirtį.
Kūrė ir imperatoriui
Italijoje, ypač Venecijoje, menininkas lankėsi ne kartą. Ten jis tapo žinomas, o grįžęs į Niurnbergą įtvirtino savo, kaip garsiausio Vokietijos dailininko, statusą.
1509 m. jis nusipirko didžiulį namą, kuriame dabar veikia muziejus.
1512 metais Niurnberge lankėsi Šventosios Romos imperijos imperatorius Maksimilianas I ir buvo sužavėtas A.Dürerio darbų. Menininkas gavo keletą užsakymų. Didžiausias jų – „Triumfo arka“, skirta imperatoriaus ir jo protėvių žygdarbiams. Darbas buvo 3 metrų pločio ir 3,5 metro aukščio. Jį teko graviruoti ant 192 lentų, todėl menininkui talkino keli vokiečių meistrai.
Tačiau imperatorius neskubėjo atsiskaityti. Kaip kompensaciją jis įpareigojo miesto valdžią mokėti dailininkui solidų metinį atlyginimą – 100 guldenų.
Dešimt garsiausių A.Durerio citatų
1. Menas yra gamtos dalis ir tie, kurie sugeba ją atskirti nuo visumos, jį turi.
2. Rega yra kilniausias žmogaus pojūtis.
3. Jei žmogus atsiduoda menui, išvengiama daug blogų dalykų, kurie galėtų nutikti tuomet, kai žmogus dykinėja.
4. Kai suaugau, supratau, kad geriau nenutolti nuo tikrųjų gamtos formų, nes paprastumas yra didžiausia meno puošmena.
5. Meilė ir malonumas yra geresni mokytojai nei prievarta.
6. Gamta išsaugo grožį menininkui, kuriam pakanka įžvalgos jį išgauti. Taigi grožis slypi net kukliuose, galbūt net bjauriuose dalykuose, o idealas, pranokstantis ar patobulinantis gamtą, gali ir nebūti iš tiesų nuostabus.
7. Geometrija yra visos tapybos pagrindas.
8. Naujasis menas turi remtis mokslu, ypač matematika, – kaip tiksliausiu, logiškiausiu ir grafiškai konstruktyviausiu.
9. Žemėje nėra žmogaus, kuris galėtų galutinai nuspręsti, kokia forma gali būti pati gražiausia. Tai žino tik Dievas.
10. Menininkas yra pasirinktas Dievo Jo nurodymams vykdyti ir todėl jokiu būdu neturi pasiduoti viešosios nuomonės įtakai.
FAKTAI IR VARDAI
Valdovų rūmų muziejuje surengtoje tarptautinėje graviūrų paroda „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“ suskirstyta į penkias temines dalis – „Biblijos ir krikščionybės pasaulis“, „Mitologijos ir Antikos pasaulis“, „Pasaulis kaip alegorija“, „Tyrinėtas ir prijaukintas pasaulis“ ir „Pasaulio pabaiga. Apokalipsė“.
Pasitelkus biblinius ir mitologinius motyvus parodoje pasakojama žmonijos ir ją supančio dangiškojo, žemiškojo, gyvūnijos ir augalijos pasaulių istorija, pristatomos dramatiškos pasaulio pabaigos vizijos.
Daugelio joje pristatomų dailininkų kūriniai yra puošę istorines Lietuvos ir Lenkijos valdovų, pirmiausia Jogailaičių ir Vazų, meno kūrinių kolekcijas, pagal grafikos darbus buvo kuriami kokliai rūmų krosnims ir kiti taikomosios dailės kūriniai.
Parodoje eksponuojami M.Schongauerio (apie 1450–1491), P.Brueghelio Vyresniojo (apie 1525–1569) ir kitų autorių darbai, vaizduojantys Švč. Mergelės Marijos, šv. Jono Krikštytojo, Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykius, septynių didžiųjų nuodėmių personifikacijas.
Taip pat ir garsusis A.Dürerio (1471–1528) graviūrų ciklas „Apokalipsė“, sukurtas pagal šv. Jono pasaulio pabaigos vizijas.
Greta rodomi iš Veronos kilusio juvelyro G.J.Caraglio (apie 1500–1565), net kelerius metus dirbusio Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto dvare Vilniuje kūriniai.
Įspūdingi antikinės tematikos P.P.Rubenso (1577–1640), G.B.Piranesi (1720–1778) grafikos darbai, bei A.Collaerto (apie 1560–1618) graviūros, kuriose vaizduojamas gyvūnijos pasaulis.
Nemažas dėmesys skiriamas italų dailininko B.Bellotto (1721–1780) kūriniams, vaizduojantiems Lenkijos ir Lietuvos valdovų Augusto II ir Augusto III gimtinės – Dresdeno – vaizdus.
