T.Ivanausko zoologijos muziejuje veikia dviejų kūrėjų – tapytojo Prano Griušio ir fotografo Modesto Patašiaus – darbų paroda „Miesto karūna“. 18-oje fotografijų ir 9-iose drobėse vaizduojamas tas pats objektas – Prisikėlimo bazilika.
P.Griušys pasakojo, kad jam patinka vokiečių architekto Bruno Tauto idėja, jog miestas tik tada gali juo vadintis, jei turi architektūros objektą, kuris yra matomas beveik iš visų miesto vietų, virš jo iškilęs tarsi miesto karūna.
„Būtent Prisikėlimo bazilika ir yra toks architektūros šedevras, kurį sukūrė architektas Karolis Reisonas. Jo 130-ąsias gimimo metines minėjome balandį, tad paroda tarsi duoklė ir jo atminimui“, – sakė P.Griušys.
M.Patašius šiuos maldos namus daug metų fotografavo iš savo buto Šilainiuose devintojo aukšto balkono. Vienur bazilika nutvieksta neįtikėtinų spalvų, kitur tarsi paskendusi debesyse.
„M.Patašius tarsi Rytų išminčius, pats nesikeisdamas, stebėjo, kaip keičiasi jo pamėgtas objektas ir jį supantį aplinka. Aš – atvirkščiai, po miestą važinėdamas dviračiu ieškojau pačių netikėčiausių vietų, iš kur ją dar galima pamatyti“, – pasakojo tapytojas.
Kartą Nemuno saloje vyko kariuomenės ir visuomenės šventė. Užsukęs į pavėsinę, pagamintą iš maskuojamojo tinklo, P.Griušys nustebo, kad per jį matyti ir bazilika. Taip atsirado paveikslas, kuriame matyti tarsi tinkluose įsipainiojusi balta žuvis – bažnyčia.
Kitoje drobėje pavaizduota Godzilos ir King Kongo kova, už jų matyti bažnyčia. P.Griušys sakė, kad taip įsivaizdavo dviejų drakonų mūšį dėl karalaitės.
Netikėta, bet dar vienoje drobėje matyti, kad pro susuktą šuns uodegą tarsi pro apskritą fotoaparato objektyvą matyti bazilikos siluetas.
„Gal tikintieji neįsižeis, bet tai tikras faktas. Sykį vedžiojau savo šunį Trockį. Staiga pro jo susuktą uodegą ir išvydau Prisikėlimo baziliką“, – pasakojo dailininkas.
Vieną darbą sukūrė abu menininkai. M.Patašiaus fotografija buvo atspausta ant drobės. P.Griušys ant jos nupiešė legendinį televizorių „Šilelis“. Dailininkas prisiminė, kad sovietmečiu bažnyčia buvo paversta radijo gamykla „Banga“, kurioje šie nešiojamieji televizoriai ir buvo gaminai.
„Susipynė ir bažnyčios, ir visos tautos istorija“, – sakė P.Griušys.
