Lenkijos sostinėje Varšuvoje gyvenantis 74 metų S.Eidrigevičius išskirtinis ne tik dėl to, kad tai pasaulyje vienas garsiausių lietuvių menininkų, bet ir todėl, kad tai vienintelis gyvas lietuvių kūrėjas, kuris sulaukė didžiulio muziejaus, pavadinto jo vardu.
Kodėl „Stasys Museum“ iškilo Panevėžyje? Tiesiog garsusis tapytojas, plakatininkas, grafikas S.Eidrigevičius, kurį pasaulyje labiausiai išgarsino iš lietuviškų pasakų atkeliavęs žmogutis liūdnomis akimis, gimė Mediniškių kaime (Pakruojo r.), o užaugo Lepšių kaime netoli Panevėžio, mokėsi Panevėžyje.
Pasak „Stasys Museum“ architekto Aurimo Syruso, kol kas įgyvendinta tik 60 proc. idėjos. Per artimiausius trejus ar ketverius metus muziejaus pastatas su papildomomis erdvėmis turėtų nusidriekti iki pat Respublikos gatvės.
Iki šios dienos „Stasys Museum“ projektui išleista 9 mln. 399 tūkst. eurų, didelė dalis – iš Europos Sąjungos fondų.
Praėjusį savaitgalį į „Stasys Museum“ atidarymą užsukę panevėžiečiai ir miesto svečiai galėjo pirmieji apžiūrėti debiutinę muziejaus parodą „ICON–O–STASYS“, kurią kuravo Lina Albrikienė ir S.Eidrigevičiaus sūnus Ignacy Eidrigevičius.
Per tris muziejaus aukštus nusidriekusioje parodoje, apimančioje daugiau nei tūkstantį kvadratinių metrų, rodomi įvairiomis technikomis sukurti S.Eidrigevičiaus kūriniai – paveikslai, instaliacijos, piešiniai, akvarelės, fotografijos, grafikos darbai, plakatai, pastelės.
Apie „Stasys Museum“ planus pasikalbėjome su jo direktore panevėžiete Vaida Andrijauskaite.
– Ar atidarymo savaitgalis pateisino muziejininkų lūkesčius? Ar daug žmonių panoro pamatyti naująjį muziejų?
– Iki sekmadienio vakaro muziejuje apsilankė per 5 tūkst. žmonių. Tai, sakyčiau, viršijo optimistiškiausias mūsų prognozes. Kadangi turime daug savanorių, didelių problemų suvaldyti tokią minią nekilo.
– Paskelbėte, kad visą vasarą panevėžiečiai muziejuje galės lankytis nemokamai. Ar daug panevėžiečių tuo pasinaudojo? Kokius dokumentus žmonės gali parodyti norėdami gauti nemokamą bilietą?
– Miestiečių atidaryme iš tiesų buvo daug – beveik pusė visų lankytojų. Tinka moksleivio ar studento, darbo ar pensininko pažymėjimai, gyvenamosios vietos deklaracija, net ir komunalinių mokesčių sąskaita.
Įdomu tai, kad kai kurie panevėžiečiai, net galėdami apžiūrėti parodą nemokamai, vis tiek nusipirko bilietą norėdami finansiškai paremti naująjį muziejų.
– Gal jau pavyko užmegzti naudingų ryšių, sukurti naujų bendradarbiavimo planų?
– Taip. Muziejų pristatėme ir Lietuvoje reziduojantiems kitų šalių ambasadoriams, todėl nemažai jų, pamatę naujo pastato erdves ir įrangą, įvertino galimybes pristatyti čia savo šalių kolekcijas ir įvairius menininkus.
Džiugino, kad į atidarymą atvyko nemažai meno žmonių iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, nes norime, kad „Stasys Museum“ taptų traukos centru ir mūsų kaimynams.
– Kokie muziejaus planai pirmaisiais jo gyvenimo metais?
– Ruošiamės pristatyti muziejų Lietuvos sezone Prancūzijoje – ten surengsime S.Eidrigevičiaus darbų parodą.
Norisi atkreipti dėmesį, kad „Stasys Museum“ atidarė ne tik S.Eidrigevičiaus kūrinių retrospektyva, bet ir jo nauji, dar niekur nerodyti kūriniai. Vienas jų – instaliacija „Skaidrumas“, kuri užbaigta vos prieš keletą savaičių. Tai kabantys erdvėje piešiniai ant devynių plastiko plėvelių.
Lapkričio mėnesį atidarysime legendinio austrų tapytojo ir performansų kūrėjo Hermanno Nitscho parodą. Planuojamas įdomus S.Eidrigevičiaus dialogas su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu – paroda, muzikinė programa ir leidinys. Mūsų paroda „Keliaujanti vaizduotė“ jau senokai keliauja po Lietuvos miestus.
– Visai neseniai Panevėžyje, Skaistakalnio parke, atidaryta dar viena svarbi kultūros vieta – sutvarkyta buvusi teisininko ir poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba „Pragiedruliai“, kurioje tarpukariu būrėsi miesto šviesuomenė. Jūs vadovavote tam projektui, bet dar prieš atidarymą nusprendėte dalyvauti S.Eidrigevičiaus muziejaus vadovo konkurse. Ar nebuvo gaila palikti jau suburtą kolektyvą?
– Na, „Pragiedruliai“ yra mūsų muziejaus padalinys, todėl bendras darbas tęsiasi. Jie talkino ir muziejaus atidarymo metu.
Tą konkursą supo daug netikėtumų. Pati aktyviai dalyvavau pretendentų paieškoje. Norėjosi, kad būsimas muziejus turėtų išsilavinusį ir profesionalų vadovą. Buvau smarkiai įsitraukusi į koncepcijos kūrimo, jos pristatymo visuomenei procesus, susipažinau su S.Eidrigevičiumi ir konkursui baigiantis nusprendžiau pati kandidatuoti.
– Esate kultūros vadybininkė ir renginių organizatorė. Daugiau nei dvylika metų dirbote švietimo ir kultūros organizacijose Didžiojoje Britanijoje. Dubajuje organizavote įvairias verslo konferencijas, verslo VIP renginius. Ar ta patirtis padeda jums įvertinti naujojo Panevėžio muziejaus galimybes tarptautiniu mastu?
– Taip. Žinau, kaip sėkmingai užmegzti tarptautinius ryšius, nuo ko pradėti, kaip bendradarbiauti, kaip suformuoti veiklią komandą. Išmanau komunikaciją su įvairiomis institucijomis, fondais, informacijos sklaidos specifiką.
– Kalbama apie tai, kad naujas meno centras į Panevėžį pritrauks ne tik turistų, bet ir kraštiečių, kurie užsienyje dirba kultūros, meno srityse.
– Tokia ir buvo strategija. Dar prieš pradėdama „Pragiedrulių“ projektą norėjau, kad kultūros vietos būtų atviros įvairiems sumanymams. Kad tai būtų tokia vieta, kurioje laukiami ambicingi profesionalai, turintys savo viziją. Ne tik iš Panevėžio ar iš Lietuvos. Tad smagu, kad prie kolektyvo prisijungė žmonės, patys atėję su pasiūlymais, įsitikinę, kad būtent čia yra ta vieta, kurioje jie norėtų dirbti.
Sėkmingai pradėta „Stasys Museum“ savanorių programa taip pat padeda surasti tinkamus žmones. Viena vertus, tai galimybė daugiau miestiečių įtraukti į muziejaus veiklą, kita vertus, tai leidžia patiems žmonėms pabandyti susivokti, ar jiems tiktų darbas tokiame muziejuje. Juk tai ir galimybė pamatyti įvairiausių kūrinių, susipažinti su įdomiais žmonėmis.
Atidarymo savaitgalį S.Eidrigevičius surengė savanoriams specialią ekskursiją po parodą, padovanojo savo piešinį su autografu. Savanoriai pirmieji sužino ir apie darbo skelbimus.
– Kavinė ir stogo terasa jau per atidarymą sukėlė daug gerų emocijų. Ar čia užsukti galima tik muziejaus darbo metu?
– Kol kas patekti į stogo terasą galima tik iš muziejaus. Tačiau jau vasaros pabaigoje ar rudenį turėtų atsirasti ir atskiras įėjimas.
Kavinės „Blue Gastro“ meniu sumanymas kilo iš pokalbių su S.Eidrigevičiumi. Joje siūlomi „Signature“ kokteiliai, priderinti prie S.Eidrigevičiaus kūrinių. Tai ir kokybiško vyno baras, kurio asortimente yra daugiau nei 100 vyno rūšių.
Kavinė veikia ilgiau nei muziejus, tad vasarą smagu vakaroti prie staliukų muziejaus aikštėje.
O muziejaus darbo metu prisėdus stogo terasoje galima taip pat atsigaivinti gėrimu ar kava, pasigrožėti miesto vaizdais. Juk tai vienintelė Panevėžyje panoraminė terasa.
– Ne kartą minėta, kad „Stasys Museum“ visuomenei atsivers keliais etapais. Iki šiol vis dar yra nuoskaudų dėl nugriauto kino teatro „Garsas“. Kada planuojama atidaryti muziejaus kino salę?
– Kino salė jau pastatyta ir šiemet ji pradedama įrenginėti. Todėl planuojame, kad kitų metų pradžioje jau galėsime pakviesti į atidarymą. Joje bus 84 tradicinės žiūrovų vietos ir papildomos specifinių poreikių turintiems žmonėms.
– Paskelbtas projektavimo konkursas antrajam muziejaus kūrimo etapui. Planuojama, kad ekspozicinės erdvės padidės 900 kvadratinių metrų. Kas ir kada dar turėtų atsirasti?
– Dar sunku pasakyti, kada.
Konkurso reikalus tvarko Panevėžio savivaldybė, o ir statybų terminai dažnai keičiasi. Dėl didelių sąnaudų iš pat pradžių buvo suplanuota, kad muziejaus statyba vyks keliais etapais. Dabar matome du trečdalius muziejaus. Pagrindinis pastatas bus ilgesnis.
Atsiras naujų erdvių ne tik parodoms. Rūsyje ir pirmame aukšte atsiras ir renginių, konferencijų salės, kuriose galės vykti ir koncertai. Jau dabar antrame aukšte turime 170 kvadratinių metrų erdvę edukacinei veiklai, kurią vykdo speciali edukatorių komanda. O antro etapo metu atsiras dar ir papildomos transformuojamos erdvės bendruomenės renginiams, įvairioms dirbtuvėms, būreliams.
Antrame etape numatyta sutvarkyti ir apie muziejų esančias erdves. Jose atsiras ir pagal S.Eidrigevičiaus eskizus sukurtos lauko skulptūros. Jau įrengtos lauko instaliacijos „Kvėpavimas“ su žmogaus galvos formos baseinėliu populiarumas liudija, kad žmonėms reikia tokių dalykų.
DATOS IR FAKTAI
„Stasys Museum“ atsiradimą lydėjo ir protestai
1928 m. liepos 14 d. N.Fridmanienė savo namuose Panevėžio Respublikos g. atidarė kino teatrą „Sirena“. 1939 m. kino teatras pradėjo rodyti įgarsintus kino filmus ir tada pavadintas „Garso“ vardu. 1968 m. rudenį senojo kino teatro vietoje duris atvėrė tuo metu moderniausias kino teatras „Garsas“. Jis pastatytas pagal kartotinį projektą, kurio autorius architektas V.Juršys.
2021 m. pradžioje kino centras perkeltas į M.Rimkevičaitės profesinio rengimo centrą, o buvęs pastatas, nepaisant dalies visuomenės protestų, nugriautas. Jo vietoje iškilo S.Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“.
Beveik 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto monumentalaus tūrio meno centro „Stasys Museum“ projekto autoriai – 2018 m. architektūros idėjų konkursą laimėję architektai A.Syrusas, G.Šidlauskaitė ir R.Bertašius (MB „Syrusas“, „IMPLMNT Architects“). Konkursinius projektus komisijoje vertino ir pats S.Eidrigevičius. Rangos darbus atliko Panevėžio statybos trestas.
Pastatą sudaro 4 antžeminiai ir vienas rūsio aukštas, kuriame įrengtas vestibiulis, moderni meno kūrinių saugykla, įvairios ūkinės paskirties zonos, automobilių stovėjimo aikštelė. Pirmame aukšte lankytojus pasitinka atvira erdvė su informacijos centro, meno knygyno zonomis. Antrasis skirtas transformuojamai erdvei, kuri prireikus gali būti pritaikoma renginiams. Šalia patalpose su antresoliniu aukštu veikia administracija. Trečiasis aukštas – nuolatinė S.Eidrigevičiaus kūrinių ekspozicijos vieta. Ketvirtojo aukšto salėje bus eksponuojamos įvairių meno krypčių parodos.
Nuo menų centro stogo terasos atsiveria miesto panorama iš 30 metrų aukščio. Čia veikia kavinė.
