Naujausia LNDM Vilniaus paveikslų galerijos paroda lankytojus supažindina su nepelnytai pamirštu dailininku B.Rusecku. Iki šiol dažnam senosios Lietuvos dailės mėgėjui B.Ruseckas buvo žinomas tik kaip vieno ryškiausių XIX a. dailininkų Kanuto Rusecko, nutapiusio žymiąją „Pjovėją“, sūnus.
„Atidaroma B.Rusecko kūrybos paroda ne tik supažindina su Lietuvos meno paveldu ir atveria galimybes mėgautis taikliais dailininko potėpiais, bet ir skatina atrasti kūrėjo asmenybę, susiformavusią nuolatinėje įtampoje tarp troškimo kurti pagal akademines taisykles ir nenumaldomo noro kurti laisvesniu mostu“, – sakė LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Iš skirtingų gabalėlių sudėliota B.Rusecko meninės kūrybos visuma atskleidžia sudėtingą kūrybinį procesą nuo idėjos atsiradimo iki rezultato.
Dailininkas kūrė religines, alegorines kompozicijas, tapė portretus, eskizavo. Kūrybinis jo palikimas fragmentiškas, bet suteikia galimybę pažinti kūrybinę virtuvę, pažvelgti į dingusių ar dar neidentifikuotų didžiųjų kompozicijų užuomazgas.
B.Ruseckas įkvėpimą, grožį, kurį, jo paties žodžiais tariant, „norėtųsi praryti akimis“, matė visur – mylimosios veide, Italijos valstiečių figūrose, Vilniaus kiemeliuose ir seno miško lapijoje. Jis gyveno daile.
Net ir užvėręs studijos duris gilinosi į meno istoriją, ypač žavėjosi senaisiais italų meistrais, nazarėnų kūryba, o amžininkų buvo laikomas geriausiu Vilniaus meno mokyklos ekspertu, kolekcionavo jų kūrinius ir fotoreprodukcijas.
Anot parodos kuratorių, žvelgiant į B.Rusecko kūrybinį palikimą, laiškų eilutes ryškėja įtampa, kurios išvengti, matyt, buvo neįmanoma. Dailininkas, nuo mažų dienų ugdytas tėvo, vieno žymiausių XIX a. Lietuvos tapytojų K.Rusecko, sunkiai vadavosi iš autoriteto šešėlio.
B.Ruseckas gimė Romoje, ten praleido vaikystę. Kai jam buvo septyneri, šeima persikraustė į Lietuvą. Didžiausią žymę ankstyvojoje Boleslovo kūryboje paliko Vilnius ir tėvas Kanutas.
Tai liudija išlikę eskizų albumai, kuriuose gausu Vilniaus panoraminių ar svarbių miesto objektų vaizdų, peizažų, šeimos narių ir neatpažintų asmenų portretų, natiurmortų, natūros studijų. Ankstyvieji piešiniai atskleidžia, kad jaunasis B.Ruseckas mokėsi ir kopijuodamas užsienio grafikų litografijas, ir savo tėvo paveikslus.
1843–1850 m. laisvojo klausytojo teisėmis B.Ruseckas studijavo Peterburgo dailės akademijoje. Studijuodamas kūrė litografijas, tapė portretus. 1850 m. už iš natūros nutapytus portretus jam suteiktas laisvojo dailininko vardas. Baigęs studijas nutapė „Autoportretą“ – vieną geriausių savo kūrinių. 1853 m. sukūręs alegorinį paveikslą „Neries susijungimas su Nemunu“ buvo pripažintas kandidatu į akademikus.
Baigęs studijas B.Ruseckas prašė leidimo išvykti į užsienį, bet jį pavyko gauti tik 1857 m.
Dailininkas keliavo po Varšuvą, Krokuvą, Dresdeną, Prahą, Vieną, Triestą, Ankoną, trejus metus praleido Romoje. Kelionės metu aplankytas vietoves, architektūros ir dailės paminklus, italų buities scenas ir spalvingus nacionalinius kostiumus B.Ruseckas įamžino eskizų albumėliuose, o patirtus įspūdžius išsakydavo tėvui rašytuose laiškuose.
Vaikystės mieste dailininkas išgyveno dvasinį pakilimą. Jis aplankė beveik visus miesto muziejus, galerijas, bažnyčias, lankėsi dailininkų studijose, kopijavo paveikslus, piešė ir tapė eskizus iš natūros. Vakarais eidavo į akademiją piešti gyvo modelio, o dienomis dirbdavo savo studijoje. Čia kūrė paveikslus „Boleslovo Narsiojo mirtis“ ir „Švč.Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“.
Dailininkas domėjosi istorija, rinko archeologines iškasenas, istorines vertybes, buvo puikus senųjų meistrų, ypač italų, kopijuotojas ir žinovas, aistringas Vilniaus meno mokyklos tyrinėtojas. Per ilgus metus menininkas sukaupė šiuos interesus liudijusią kolekciją. Dalį B.Rusecko kolekcijos galės išvysti ir parodos lankytojai.
LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje atidarytą parodą papildys edukacinė programa: dailės istorikių viešos paskaitos, ekskursijos su parodos kuratorėmis ir muziejaus gidais, moksleiviams, suaugusiesiems, šeimoms ir senjorams skirtos edukacijos.
Paroda veiks iki spalio 20 dienos. („Sostinė“)
