Šiųmetėje, gegužės 24–26 d. vyksiančioje jau III-ojoje mugėje ART Compensa dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Islandijos, Ukrainos meno kūrėjai. Mugę aplankys ir tarptautinė publika – šiuo metu jau prekiaujama renginio bilietais kitose Baltijos šalyse – Estijoje ir Latvijoje.
Renginio atrankos komisija, kurios priešakyje – mugės meno vadovė prof. dr. Ramutė Rachlevičiūtė, LDS pirmininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė, dailės istorikė, menotytininkė doc. dr. Deima Katinaitė, parodų, menininių projektų kuratorius Virginijus Kinčinaitis, architektė, dizainerė Audronė Kondratienė, menotyrininkė ir kultūros vadybininkė Jovita Nalevaikienė, „Meno rinkos“ aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirė, virtualios paveikslų platformos „Art Compensa gallery“ projekto vadovė Patricija Vytytė atrinko daugiau nei pusšimtį autorių iš daugiau nei šimto pretendentų. „Džiugu, kad jau trečius metus galime pakviesti meno mylėtojus į jau tradicija tampančią Art Compensa Meno Mugę. Šiemet nustebino rekordiškai didelis pretendentų dalyvauti parodoje skaičius, kas įrodo menininkų pasitikėjimą renginiu, norą pristatyti savo kūrybą, tiesiogiai bendrauti su žiūrovais ir galimais pirkėjais, ugdyti meno mėgėjus ir kolekcionierius.“ – Komisijos narė prof. Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė.
Mugės dalyvių įvairovė – nuo nutrūktgalviško poparto, šiuolaikinių medijų meno iki solidžių klasikų. Žiūrovai galės prisiminti, susipažinti su klasikų Adolio Jono Krištopaičio (1925–2000), Algirdo Petrulio (1915–2010), Romualdo Radzevičiaus (1942–2021), Šarūno Šimulyno (1939–1999) kūrybiniu palikimu, kuriuos pristato jų kūrybos palikimą saugantys ir puoselėjantys palikuonys, jaunesnių kartų kūrėjai.
„Art Compensa pristato didžiulę įvairovę meninių braižų, meno rūšių, kad žiūrovas pats atsirinktų tai, kas jam įdomiausia.“ – sako mugės meno vadovė Ramutė Rachlevičiūtė. Parodoje bus galima išvysti pripažintų tapytojų – Broniaus Gražio, Lino Liandzbergio, Ievos Skauronės, Jūratės Mykolaitytės, Audriaus Gražio, Eglės Velaniškytės, Gražinos Vitartaitės, žinomų grafikos meistrų – Birutės Stančikaitės, Augusto Bidlausko, Daivos Kairevičiūtės, Egidijaus Rudinsko, fotomenininkų – šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Violetos Bubelytės, Artūro Valiaugos, Igno Maldžiūno, skulptorių Liutauro Griežės, Tado Gutausko ir daugelio kitų.
Susidaro ir įdomūs menininkų „svorio“, patirties ir išraiškos kontrastai, kaip antai pavyzdžiui Valentinas Antanavičius ir Benas Liandzbergis, tarp kurių – turbūt didžiausios laiko ir meninės išraiškos skirtybių „žirklės“. Žanrų, technikų įvairovė mugėje atsiveria žiūrovui visu platumu – nuo tapybos, grafikos, piešinio, iki įvairių mišrių medijų kūrinių bei taikomajai dailei artimų, o kartu ir per šviesmečius nuo utilitarinės funkcijos nutolusių keramikos objektų.
Ypatingas Art Compensa išskirtinumas – galimybė sužinoti apie meną iš pirmų lūpų, pamatyti ir pažinti pačius kūrinių autorius. Net 60 žinomų įvairių kartų menininkų mugėje pristatys per 500 autorinių kūrinių. Paprastai tokio formato renginiuose meno kūrinių sklaidą ir reprezantaciją vykdo meno galerijos, vadybininkai. Tuo tarpu ART Compensa perkelia akcentus į kūrėją, asmenybę. Publikai paprastai nematomi kūrybos „užkulisiai“ bus atverti filmuotuose vaizduose iš menininkų dirbtuvių, numatyti ir susitikimai su autoriais bei kiti edukaciniai – pažintiniai mugės įvykiai. Compensa koncertų salės atstovė ir mugės projekto vadovė Gabija Lydytė pabrėžia „Mugės organizatoriai nesiekia materialinės naudos, parduodamiems kūriniams netaikomi jokie antkainiai. Tad tikimasi, kad tai padės kūrėjams sulaukti ne tik plataus susidomėjimo, bet ir komercinės sėkmės.“ Kartu su šių metu muge atsidarys ir paveikslų pardavimo platforma, kurioje už prieinamą kainą bus galima įsigyti autorinių menininkų kūrinius. Lietuvos profesionalaus meno lauke aiškiai juntamas didesnių erdvių stygius stambaus masto parodoms. Taip pat dailininkų profesiniuose „cechuose“ dažnai sklinda nusivylimas dėl ribotų galimybių parodyti savo kūrybą.
Skeptikai prieštarautų, neva geri kūriniai savaime iškeliauja iš dirbtuvių ir džiugiai iškyla žiūrovams prieš akis. Tačiau meno lauko praktikai – realistai žino, kad kūriniai turi būti pastebėti, pateikti tinkamoje vietoje bei tinkamu laiku. Pats mugės žanras – didelė trumpalaikė paroda, išsišakojanti į intensyvią lydinčių renginių programą, puikiai tinka ne tik meno kūrinių sklaidai, bet ir visuomenės švietimui, lavinimui, meno rinkos auginimui ir stiprinimui.
Todėl Art Compensa sukurs pačią didžiausią Lietuvoje daugiafunkcinę kultūros laisvalaikio zoną, neabejotinai sutelkiančią dėmesį ties Vilniumi, kaip ambicingų meno renginių centru. Auginant vilniečių pasitikėjimą savimi ir stiprinant Lietuvos sostinės meninę, kultūrinę savivertę, mugės rengėjai didelį dėmesį skiria žiūrovų, ypač – jaunosios kartos, moksleivių edukacijai. Mugės rėmuose vyksiantis projektas „Tradicinio ir šiuolaikinio meno jungtys“ kviečia moksleivius ir jų mokytojus į edukacines ekskursijas ir susitikimus su menininkais.
Ne tik moksleiviai, bet ir pati įvairiausia publika trejetą mugės vyksmo dienų galės išbandyti įvairias technikas, technologijas, prieigas prie meninės kūrybos ir techninio atlikimo paslapčių: kaip „spausdinama“ šiuolaikinė keramika, kaip siuvinėja pasitelkus skaitmeninio siuvinėjimo techniką. Čia pat lauks ir gyvas veiksmas, leidžiantis stebėti, kaip dirba kūrėjo rankos, akis ir vaizduotė – pavyzdžiui, piešiant modelį, kuriant greitus eskizus. Laukia ir paveikslų restauravimo, kaligrafijos įdomybės, kurias savarankiškai patirti ir išbandyti tikrai nėra paprasta.
„Džiaugiamės rezultatu, kuris turėtų nenuvilti šiuolaikinio meno mylėtojo: pamatysite garsių, pripažintų modernistinės kartos menininkų darbus derinyje su viduriniosios kartos balsu ir jaunųjų kūrėjų „akibrokštais“ — kolekcija atspindi tai, kas vyksta mūsų kultūrinėje terpėje, išryškina šiandienos aktualijų vaizdą“, sako Deima Katinaitė.
Renginio žiūrovų auditorija – tiek meno specialistai, žinovai, kolekcininkai, tiek ir meno mėgėjai turėtų patirti neilgą, bet audringą meno gūsį.
Mugės meno vadovė Ramutė Rachlevičiūtė.
